Narbutas išpažintį priskyrė apeigoms, atliekamoms per aukų atnašavimą, remdamasis Strijkovskio ir senųjų kronikininkų duomenimis. Grunau pasakojimu, per ožio aukojimą vyrai klaupėsi prieš vaidilą, išpažindavo nuodėmes ir gaudavo fizinę atgailą. Narbutas aiškino, kad po krikščionybės įvedimo lietuvių išpažintis mėgdžiojo katalikų išpažintį, bet turėjo senesnių stabmeldiškų bruožų.
Saulės tekėjimas buvo aukų atnašavimo laikas*. Išpažintis Prie apeigų, atliekamų per atnašavimą, dar priklauso išpažintis. Strijkovskis, įsitikinęs, kad lietuviai atlikdavo išpažintį, rašo apie tai 147 puslapyje, remdamasis senųjų kronikininkų pranešimais ir savo paties duomenimis.
Į moteris jis kreipėsi gražia kalba, ragindamas atlikti tik bendrą išpažintį, ir mokė, kaip elgtis, idant patiktų dievams, ir davė daug kitokių pamokymų. Iš to matyti, kad įvedus krikščionybę buvo pamėgdžiojama katalikų išpažintis, kurios apeigos kažkaip nuo seno susiklostė stabmeldystėje. Vaidilos priimdavo išpažintis kaimiečių, kurie slapčiomis dar laikėsi senojo tikėjimo. Tačiau tikra turėtų būti ir tai, kad kažką panašaus lietuviai 320 ## Puslapis 320 turėjo ir pačioje stabmeldiškoje religijoje.