Išpažintis per aukojimo apeigas

Santrauka

Narbutas išpažintį priskyrė apeigoms, atliekamoms per aukų atnašavimą, remdamasis Strijkovskio ir senųjų kronikininkų duomenimis. Grunau pasakojimu, per ožio aukojimą vyrai klaupėsi prieš vaidilą, išpažindavo nuodėmes ir gaudavo fizinę atgailą. Narbutas aiškino, kad po krikščionybės įvedimo lietuvių išpažintis mėgdžiojo katalikų išpažintį, bet turėjo senesnių stabmeldiškų bruožų.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas išpažintį priskyrė apeigoms, atliekamoms per aukų atnašavimą, remdamasis Strijkovskio ir senųjų kronikininkų duomenimis. global_id t-189803		c-001
t-002 Grunau pasakojimu, per ožio aukojimą vyrai klaupėsi prieš vaidilą, išpažindavo nuodėmes ir gaudavo fizinę atgailą. global_id t-189804		c-002
t-003 Narbutas aiškino, kad po krikščionybės įvedimo lietuvių išpažintis mėgdžiojo katalikų išpažintį, bet turėjo senesnių stabmeldiškų bruožų. global_id t-189805		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas aiškino, kad po krikščionybės įvedimo lietuvių išpažintis mėgdžiojo katalikų išpažintį, bet turėjo senesnių stabmeldiškų bruožų.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Į mote­ ris jis kreipėsi gražia kalba, ragindamas atlikti tik bendrą išpa­ žintį, ir mokė, kaip elgtis, idant patiktų dievams, ir davė daug kitokių pamokymų. Iš to matyti, kad įvedus krikščionybę bu­ vo pamėgdžiojama katalikų išpažintis, kurios apeigos kažkaip nuo seno susiklostė stabmeldystėje. Vaidilos priimdavo išpa­ žintis kaimiečių, kurie slapčiomis dar laikėsi senojo tikėjimo. Tačiau tikra turėtų būti ir tai, kad kažką panašaus lietuviai 320

Puslapis 320

turėjo ir pačioje stabmeldiškoje religijoje.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai