Santrauka
Narbutas išpažintį priskyrė apeigoms, atliekamoms per aukų atnašavimą, remdamasis Strijkovskio ir senųjų kronikininkų duomenimis. Grunau pasakojimu, per ožio aukojimą vyrai klaupėsi prieš vaidilą, išpažindavo nuodėmes ir gaudavo fizinę atgailą. Narbutas aiškino, kad po krikščionybės įvedimo lietuvių išpažintis mėgdžiojo katalikų išpažintį, bet turėjo senesnių stabmeldiškų bruožų.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas išpažintį priskyrė apeigoms, atliekamoms per aukų atnašavimą, remdamasis Strijkovskio ir senųjų kronikininkų duomenimis.
| c-001 | |||
t-002 Grunau pasakojimu, per ožio aukojimą vyrai klaupėsi prieš vaidilą, išpažindavo nuodėmes ir gaudavo fizinę atgailą.
| c-002 | |||
t-003 Narbutas aiškino, kad po krikščionybės įvedimo lietuvių išpažintis mėgdžiojo katalikų išpažintį, bet turėjo senesnių stabmeldiškų bruožų.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas aiškino, kad po krikščionybės įvedimo lietuvių išpažintis mėgdžiojo katalikų išpažintį, bet turėjo senesnių stabmeldiškų bruožų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Į mote ris jis kreipėsi gražia kalba, ragindamas atlikti tik bendrą išpa žintį, ir mokė, kaip elgtis, idant patiktų dievams, ir davė daug kitokių pamokymų. Iš to matyti, kad įvedus krikščionybę bu vo pamėgdžiojama katalikų išpažintis, kurios apeigos kažkaip nuo seno susiklostė stabmeldystėje. Vaidilos priimdavo išpa žintis kaimiečių, kurie slapčiomis dar laikėsi senojo tikėjimo. Tačiau tikra turėtų būti ir tai, kad kažką panašaus lietuviai 320
Puslapis 320
turėjo ir pačioje stabmeldiškoje religijoje.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |