Narbutas išpažintį priskyrė apeigoms, atliekamoms per aukų atnašavimą, remdamasis Strijkovskio ir senųjų kronikininkų duomenimis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 319
Saulės tekėjimas buvo aukų atnašavimo laikas*. Išpažintis Prie apeigų, atliekamų per atnašavimą, dar priklauso iš pažintis. Strijkovskis, įsitikinęs, kad lietuviai atlikdavo išpa žintį, rašo apie tai 147 puslapyje, remdamasis senųjų kroniki ninkų pranešimais ir savo paties duomenimis.
Grunau pasakojimu, per ožio aukojimą vyrai klaupėsi prieš vaidilą, išpažindavo nuodėmes ir gaudavo fizinę atgailą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 321
Kronikininkas\nGrunau pasakoja, kad buvęs toje išpažintyje, kai atsitiktinai\npatekęs į kaimą, į ožio aukojimą. Jis net turėjęs prisiekti Per\nkūnui, kad tos apeigos neišduosiąs vyskupui. Tą išpažintį jis\ntaip aprašo: kiekvienas vyras atsiklaupdavo prieš sėdintį vai\ndilą ir išpažindavo savo nuodėmes; vaidila atgailai vienus tampė\nuž plaukų, kitiems skaldė antausius, trečius gerokai apmušda\nvo lazda. Pagaliau atgailautojai apmušė ir patį vaidilą.
Narbutas aiškino, kad po krikščionybės įvedimo lietuvių išpažintis mėgdžiojo katalikų išpažintį, bet turėjo senesnių stabmeldiškų bruožų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 321
Į mote\nris jis kreipėsi gražia kalba, ragindamas atlikti tik bendrą išpa\nžintį, ir mokė, kaip elgtis, idant patiktų dievams, ir davė daug\nkitokių pamokymų. Iš to matyti, kad įvedus krikščionybę bu\nvo pamėgdžiojama katalikų išpažintis, kurios apeigos kažkaip\nnuo seno susiklostė stabmeldystėje. Vaidilos priimdavo išpa\nžintis kaimiečių, kurie slapčiomis dar laikėsi senojo tikėjimo.\nTačiau tikra turėtų būti ir tai, kad kažką panašaus lietuviai\n320\n\n## Puslapis 320\n\nturėjo ir pačioje stabmeldiškoje religijoje.