Santrauka
Karalius senatoriams atskyrė pareigas: vieni turėjo sutikti, priimti ir vaišinti maskvėnų pasiuntinius, o kiti derėtis dėl valstybės reikalų.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Karalius senatoriams atskyrė pareigas: vieni turėjo sutikti, priimti ir vaišinti maskvėnų pasiuntinius, o kiti derėtis dėl valstybės reikalų.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Karalius senatoriams atskyrė pareigas: vieni turėjo sutikti, priimti ir vaišinti maskvėnų pasiuntinius, o kiti derėtis dėl valstybės reikalų.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Karalius taip paskirstė senatorių pareigas, kad vieni turėjo pasiuntinius sutikti, priimti ir T a ria m a si d ė l ta ik o s, dosniai pavaišinti, o kiti — b e t su sip y k sta m o kalbėtis su jais apie valstybės reikalus. Sutiko ir priėmė maskvėnus pataurininkis Mikalojus Kiška, stalininkas Mikalojus Dorogostaiskis, maršalai Jonas Valavičius ir Jonas Vilčekas, rūmininkai Jonas Trizna, Skuminas To- činskis ir Mikalojus Konča, o vedė derybas tokie orūs vyrai, kaip Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila, Trakų kaštelionas Jurgis Chodkevičius, Bresto vaivada Jurgis Tiškevičius, maršalai Eustachijus Valavičius ir Jonas Simkovičius, iždininkas Mikalojus Naruševičius, Lietu vos raštininkas Mykolas Garaburda. Kai prieita prie pagrindinio derybų klausimo, maskvėnai atkakliausiai pareikalavo amžinam Maskvos valdymui perduoti tai, ką didysis kunigaikštis esąs užėmęs.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|