Senovės lietuviai, būdami pagonys, gar bino dangaus kūnus, kaip ir kitas žemės dievybes, iš kitokios min ties atsiradusias, ir kurias vargu ar būtų įmanoma suskaičiuoti, nes šis senovės tikėjimas buvo užmirštas.
Senovės lietuviai, būdami pagonys, garbino dangaus kūnus, kaip ir kitas žemės dievybes, iš kitokios minties atsiradusias, ir kurias vargu ar būtų įmanoma suskaičiuoti, nes šis senovės tikėjimas buvo užmirštas.
Lietuvių garbinti dangaus kū nai (Saulė, Mėnuo, Aušra, Vakarinė, žvaigždės) daugiausia api būdinami pagal Liudviko Rėzos paskelbtąsias (1825) ir latvių mitologines dainas.
Lietuvių garbinti dangaus kūnai (Saulė, Mėnuo, Aušra, Vakarinė, žvaigždės) daugiausia apibūdinami pagal Liudviko Rėzos paskelbtąsias (1825) ir latvių mitologines dainas.