paprotys

Dangaus kūnų garbinimas

0 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 0 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

c-174977Citatos

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 477

Be jokios abejonės, ne tik patys seniausi, bet ir paskutiniai stab\nmeldžiai Siaurės Europoje buvo samojedai: juk žinome, kad dar\nXVII amžiuje prie Baltosios jūros, t. y. prie Šiaurės vandenyno,\ngyveno ši taHta, garbinusi dangaus kūnus19.

c-174978Citatos

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 478

„Senovės lietuviai, būdami pagonys, garbino dangaus kūnus, kaip\nir kitas žemės dievybes, iš kitokios minties atsiradusias, ir kurias\nvargu ar būtų įmanoma suskaičiuoti, nes šis senovės tikėjimas\nbuvo užmirštas. Bet apie dangaus kūnus išliko' daugiau žinių, to\ndėl apsakysiu, ką žinau iš senų ir protingų valstiečių pasakoji\nmų, tarp kurių dar ir dabar galima rasti tokių, kurie mena tik\npadavimuose ir dainose užfiksuotą praeitį — tik juose lietuviška\ndvasia dar tebegyvena“.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Visa tai, kartu ir įgimtas sąmojus darė jį tikrai nepaprastu žmogumi. Galų gale kalba pasisuko apie dangaus kūnus, apie kuriuos taip man sakė: „Senovės lietuviai, būdami pagonys, garbino dangaus kūnus, kaip ir kitas žemės dievybes, iš kitokios minties atsiradusias, ir kurias vargu ar būtų įmanoma suskaičiuoti, nes šis senovės tikėjimas buvo užmirštas. Bet apie dangaus kūnus išliko' daugiau žinių, to dėl apsakysiu, ką žinau iš senų ir protingų valstiečių pasakoji mų, tarp kurių dar ir dabar galima rasti tokių, kurie mena tik padavimuose ir dainose užfiksuotą praeitį — tik juose lietuviška dvasia dar tebegyvena.