Paprotys

Dangaus kūnų garbinimas

3 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Seniausias religinis garbinimas buvo dangaus kūnų sudie vinimas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 183

Seniausias religinis garbinimas buvo dangaus kūnų sudievinimas. Šito liekanas pastebime lietuvių mitologijoje.

t-002vidutinis

Senovės lietuviai, būdami pagonys, gar bino dangaus kūnus, kaip ir kitas žemės dievybes, iš kitokios min ties atsiradusias, ir kurias vargu ar būtų įmanoma suskaičiuoti, nes šis senovės tikėjimas buvo užmirštas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 194

Senovės lietuviai, būdami pagonys, garbino dangaus kūnus, kaip ir kitas žemės dievybes, iš kitokios minties atsiradusias, ir kurias vargu ar būtų įmanoma suskaičiuoti, nes šis senovės tikėjimas buvo užmirštas.

t-003vidutinis

Lietuvių garbinti dangaus kū nai (Saulė, Mėnuo, Aušra, Vakarinė, žvaigždės) daugiausia api būdinami pagal Liudviko Rėzos paskelbtąsias (1825) ir latvių mitologines dainas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 26

Lietuvių garbinti dangaus kūnai (Saulė, Mėnuo, Aušra, Vakarinė, žvaigždės) daugiausia apibūdinami pagal Liudviko Rėzos paskelbtąsias (1825) ir latvių mitologines dainas.