Santrauka
Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro. Jie važiavę į Vilnių ir tapę Vytauto belaisviais ir sidabro praradę 1 000 rublių, o jis, niekšas, paėmė sidabrą ir belaisvius tvirtovėje pasodino.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro. | c-001 | |
| t-002 Jie važiavę į Vilnių ir tapę Vytauto belaisviais ir sidabro praradę 1 000 rublių, o jis, niekšas, paėmė sidabrą ir belaisvius tvirtovėje pasodino. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu vo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at keršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa leisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: po- sadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81. Tais 81 Karamzin Histor. Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vy- lenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza metraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika 155
Puslapis 172
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos lėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškil mes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko - Stanislovas82. Paskutinieji šio didžio valdovo viešpatavimo metai buvo apnuodyti atkaklių pastangų siekti Lietuvai karūnos. Imperatorius Zigmantas, įsibaiminęs dėl tokio aiš kaus Jogailos valstybės stiprėjimo, be to, svarbiausiu to meto politikos tikslu laikydamas visų krikščioniškųjų kraštų su vienijimą turkams atremti, nusprendė imtis bet ko, kad tik sukiršintų Jogailą su Vytautu ir Lietuvą nuo Lenkijos Timofiejewicz i Bojar cztoby posłał swoich Bojar k Wiłowtu i udariłby czołom za Pskowicz: i biasze tohda ie- mu brań s Kniazem Juriiem o Welikom Kniażenii, no obacze o wsem tom ne- breh ureczesia, i na zimu prisła W el. Kn. Bojar swoich wo Pskow i Pskowiczy posłasza s nimi posadnikow: Jakima Pawłowicz i Iwana Sidorowicz i Bojar i dasza im reczennoje Witowtu srebro. Oni że jechawsze w Wilno na srok i po- stawisza plenennych pred Witowtom, i srebro połazisza 1000 rublej, on że po- hanyi srebro wzia, a plenennych na kre- posti posadi. Za try nedeli do W elika dni Pskowiczi posłasza k Witowtu posad- nika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- znia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- za za połonennych połpiata sta rublew, a srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai pasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį posadniką Timofejevičių ir bajorus, kad siųstų savuosius bajorus pas Vy tautą ir nusilenktų už pskoviečius; ir būsianti tada jam su kunigaikščiu Jurgiu Didžiosios Kunigaikštystės gynyba, bet tas visko atsisakė ir žie mai atsiuntė didysis kunigaikštis sa vo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai su jais atsiuntė savo posadnikus Jo achimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- vičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy tautui žadėtą sidabrą. Jie važiavę į Vilnių ir tapę Vytauto belaisviais ir sidabro praradę 1 000 rublių, o jis, niekšas, paėmė sidabrą ir belaisvius tvirtovėje pasodino. Likus trims sa vaitėms iki Velykų, pskoviečiai pa siuntė pas Vytautą posadniką Sil vestrą Levontjevičių ir valdovo vietininką Parfėjų ir už belaisvius davė puspenkto šimto rublių, o si dabrą davė per Marijos Užtarėjos dieną (spalio pirmą pagal Grigaliaus kalendorių)].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jie važiavę į Vilnių ir tapę Vytauto belaisviais ir sidabro praradę 1 000 rublių, o jis, niekšas, paėmė sidabrą ir belaisvius tvirtovėje pasodino.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
[Pskoviečiai pasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį posadniką Timofejevičių ir bajorus, kad siųstų savuosius bajorus pas Vy tautą ir nusilenktų už pskoviečius; ir būsianti tada jam su kunigaikščiu Jurgiu Didžiosios Kunigaikštystės gynyba, bet tas visko atsisakė ir žie mai atsiuntė didysis kunigaikštis sa vo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai su jais atsiuntė savo posadnikus Jo achimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- vičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy tautui žadėtą sidabrą. Jie važiavę į Vilnių ir tapę Vytauto belaisviais ir sidabro praradę 1 000 rublių, o jis, niekšas, paėmė sidabrą ir belaisvius tvirtovėje pasodino. Likus trims sa vaitėms iki Velykų, pskoviečiai pa siuntė pas Vytautą posadniką Sil vestrą Levontjevičių ir valdovo vietininką Parfėjų ir už belaisvius davė puspenkto šimto rublių, o si dabrą davė per Marijos Užtarėjos dieną (spalio pirmą pagal Grigaliaus kalendorių)].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |