Belaisvių išpirkimas per pasiuntinius ir sidabro mokėjimus

PDF 171-172

Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu­ vo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at­ keršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du­ syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk­ mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa­ leisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: po- sadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81. Tais 81 Karamzin Histor. Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vy- lenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza metraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika 155 ## Puslapis 172 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos lėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškil­ mes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko - Stanislovas82. Paskutinieji šio didžio valdovo viešpatavimo metai buvo apnuodyti atkaklių pastangų siekti Lietuvai karūnos. Imperatorius Zigmantas, įsibaiminęs dėl tokio aiš­ kaus Jogailos valstybės stiprėjimo, be to, svarbiausiu to meto politikos tikslu laikydamas visų krikščioniškųjų kraštų su­ vienijimą turkams atremti, nusprendė imtis bet ko, kad tik sukiršintų Jogailą su Vytautu ir Lietuvą nuo Lenkijos Timofiejewicz i Bojar cztoby posłał swoich Bojar k Wiłowtu i udariłby czołom za Pskowicz: i biasze tohda ie- mu brań s Kniazem Juriiem o Welikom Kniażenii, no obacze o wsem tom ne- breh ureczesia, i na zimu prisła W el. Kn. Bojar swoich wo Pskow i Pskowiczy posłasza s nimi posadnikow: Jakima Pawłowicz i Iwana Sidorowicz i Bojar i dasza im reczennoje Witowtu srebro. Oni że jechawsze w Wilno na srok i po- stawisza plenennych pred Witowtom, i srebro połazisza 1000 rublej, on że po- hanyi srebro wzia, a plenennych na kre- posti posadi. Za try nedeli do W elika dni Pskowiczi posłasza k Witowtu posad- nika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- znia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- za za połonennych połpiata sta rublew, a srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai pasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį posadniką Timofejevičių ir bajorus, kad siųstų savuosius bajorus pas Vy­ tautą ir nusilenktų už pskoviečius; ir būsianti tada jam su kunigaikščiu Jurgiu Didžiosios Kunigaikštystės gynyba, bet tas visko atsisakė ir žie­ mai atsiuntė didysis kunigaikštis sa­ vo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai su jais atsiuntė savo posadnikus Jo­ achimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- vičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy­ tautui žadėtą sidabrą. Jie važiavę į Vilnių ir tapę Vytauto belaisviais ir sidabro praradę 1 000 rublių, o jis, niekšas, paėmė sidabrą ir belaisvius tvirtovėje pasodino. Likus trims sa­ vaitėms iki Velykų, pskoviečiai pa­ siuntė pas Vytautą posadniką Sil­ vestrą Levontjevičių ir valdovo vietininką Parfėjų ir už belaisvius davė puspenkto šimto rublių, o si­ dabrą davė per Marijos Užtarėjos dieną (spalio pirmą pagal Grigaliaus kalendorių)].

PDF 171-172

Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu­ vo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at­ keršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du­ syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk­ mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa­ leisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: po- sadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81. Tais 81 Karamzin Histor. Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vy- lenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza metraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika 155 ## Puslapis 172 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos lėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškil­ mes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko - Stanislovas82. Paskutinieji šio didžio valdovo viešpatavimo metai buvo apnuodyti atkaklių pastangų siekti Lietuvai karūnos. Imperatorius Zigmantas, įsibaiminęs dėl tokio aiš­ kaus Jogailos valstybės stiprėjimo, be to, svarbiausiu to meto politikos tikslu laikydamas visų krikščioniškųjų kraštų su­ vienijimą turkams atremti, nusprendė imtis bet ko, kad tik sukiršintų Jogailą su Vytautu ir Lietuvą nuo Lenkijos Timofiejewicz i Bojar cztoby posłał swoich Bojar k Wiłowtu i udariłby czołom za Pskowicz: i biasze tohda ie- mu brań s Kniazem Juriiem o Welikom Kniażenii, no obacze o wsem tom ne- breh ureczesia, i na zimu prisła W el. Kn. Bojar swoich wo Pskow i Pskowiczy posłasza s nimi posadnikow: Jakima Pawłowicz i Iwana Sidorowicz i Bojar i dasza im reczennoje Witowtu srebro. Oni że jechawsze w Wilno na srok i po- stawisza plenennych pred Witowtom, i srebro połazisza 1000 rublej, on że po- hanyi srebro wzia, a plenennych na kre- posti posadi. Za try nedeli do W elika dni Pskowiczi posłasza k Witowtu posad- nika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- znia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- za za połonennych połpiata sta rublew, a srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai pasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį posadniką Timofejevičių ir bajorus, kad siųstų savuosius bajorus pas Vy­ tautą ir nusilenktų už pskoviečius; ir būsianti tada jam su kunigaikščiu Jurgiu Didžiosios Kunigaikštystės gynyba, bet tas visko atsisakė ir žie­ mai atsiuntė didysis kunigaikštis sa­ vo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai su jais atsiuntė savo posadnikus Jo­ achimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- vičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy­ tautui žadėtą sidabrą. Jie važiavę į Vilnių ir tapę Vytauto belaisviais ir sidabro praradę 1 000 rublių, o jis, niekšas, paėmė sidabrą ir belaisvius tvirtovėje pasodino. Likus trims sa­ vaitėms iki Velykų, pskoviečiai pa­ siuntė pas Vytautą posadniką Sil­ vestrą Levontjevičių ir valdovo vietininką Parfėjų ir už belaisvius davė puspenkto šimto rublių, o si­ dabrą davė per Marijos Užtarėjos dieną (spalio pirmą pagal Grigaliaus kalendorių)].

PDF 171-172

Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu­ vo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at­ keršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du­ syk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk­ mingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa­ leisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: po- sadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81. Tais 81 Karamzin Histor. Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vy- lenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza metraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika 155 ## Puslapis 172 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos lėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškil­ mes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko - Stanislovas82. Paskutinieji šio didžio valdovo viešpatavimo metai buvo apnuodyti atkaklių pastangų siekti Lietuvai karūnos. Imperatorius Zigmantas, įsibaiminęs dėl tokio aiš­ kaus Jogailos valstybės stiprėjimo, be to, svarbiausiu to meto politikos tikslu laikydamas visų krikščioniškųjų kraštų su­ vienijimą turkams atremti, nusprendė imtis bet ko, kad tik sukiršintų Jogailą su Vytautu ir Lietuvą nuo Lenkijos Timofiejewicz i Bojar cztoby posłał swoich Bojar k Wiłowtu i udariłby czołom za Pskowicz: i biasze tohda ie- mu brań s Kniazem Juriiem o Welikom Kniażenii, no obacze o wsem tom ne- breh ureczesia, i na zimu prisła W el. Kn. Bojar swoich wo Pskow i Pskowiczy posłasza s nimi posadnikow: Jakima Pawłowicz i Iwana Sidorowicz i Bojar i dasza im reczennoje Witowtu srebro. Oni że jechawsze w Wilno na srok i po- stawisza plenennych pred Witowtom, i srebro połazisza 1000 rublej, on że po- hanyi srebro wzia, a plenennych na kre- posti posadi. Za try nedeli do W elika dni Pskowiczi posłasza k Witowtu posad- nika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- znia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- za za połonennych połpiata sta rublew, a srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai pasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį posadniką Timofejevičių ir bajorus, kad siųstų savuosius bajorus pas Vy­ tautą ir nusilenktų už pskoviečius; ir būsianti tada jam su kunigaikščiu Jurgiu Didžiosios Kunigaikštystės gynyba, bet tas visko atsisakė ir žie­ mai atsiuntė didysis kunigaikštis sa­ vo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai su jais atsiuntė savo posadnikus Jo­ achimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- vičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy­ tautui žadėtą sidabrą. Jie važiavę į Vilnių ir tapę Vytauto belaisviais ir sidabro praradę 1 000 rublių, o jis, niekšas, paėmė sidabrą ir belaisvius tvirtovėje pasodino. Likus trims sa­ vaitėms iki Velykų, pskoviečiai pa­ siuntė pas Vytautą posadniką Sil­ vestrą Levontjevičių ir valdovo vietininką Parfėjų ir už belaisvius davė puspenkto šimto rublių, o si­ dabrą davė per Marijos Užtarėjos dieną (spalio pirmą pagal Grigaliaus kalendorių)].