Aukojimo puotos, maisto ir gėrimų dalijimas

Santrauka

Narbutas aukojimo paprotį apibūdina kaip labai įsišaknijusį tarp senovės lietuvių ir susijusį su bendromis dalyvių vaišėmis.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas aukojimo paprotį apibūdina kaip labai įsišaknijusį tarp senovės lietuvių ir susijusį su bendromis dalyvių vaišėmis. global_id t-189794		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas aukojimo paprotį apibūdina kaip labai įsišaknijusį tarp senovės lietuvių ir susijusį su bendromis dalyvių vaišėmis.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Buvo ir tokių, kur ne bet kurį vyrą įleisdavo, ir jos vykdavo slapta*. Kiekviena auka rėmėsi bendromis visų dalyvaujančiųjų vai­ šėmis, todėl tas, kuris nevalgydavo aukos, savo buvimu ją ter­ šė. Aukojimo paprotys buvo labai įsišaknijęs tarp senovės lietu­ vių, tik nežinoma, ar todėl, kad jame dalyvavo visa tauta, ar todėl, jog jis buvo savotiškas visuotinis pasilinksminimas.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai