t-001vidutinis
Narbutas aukojimo paprotį apibūdina kaip labai įsišaknijusį tarp senovės lietuvių ir susijusį su bendromis dalyvių vaišėmis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 309
Buvo ir tokių, kur ne bet kurį vyrą įleisdavo, ir jos vykdavo slapta*. Kiekviena auka rėmėsi bendromis visų dalyvaujančiųjų vaišėmis, todėl tas, kuris nevalgydavo aukos, savo buvimu ją teršė. Aukojimo paprotys buvo labai įsišaknijęs tarp senovės lietuvių, tik nežinoma, ar todėl, kad jame dalyvavo visa tauta, ar todėl, jog jis buvo savotiškas visuotinis pasilinksminimas.