t-001vidutinis
Narbutas aukojimo paprotį apibūdina kaip labai įsišaknijusį tarp senovės lietuvių ir susijusį su bendromis dalyvių vaišėmis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Buvo ir tokių, kur ne bet kurį vyrą įleisdavo, ir jos vykdavo slapta*. Kiekviena auka rėmėsi bendromis visų dalyvaujančiųjų vai šėmis, todėl tas, kuris nevalgydavo aukos, savo buvimu ją ter šė. Aukojimo paprotys buvo labai įsišaknijęs tarp senovės lietu vių, tik nežinoma, ar todėl, kad jame dalyvavo visa tauta, ar todėl, jog jis buvo savotiškas visuotinis pasilinksminimas.