paprotys

Auka už mirusiuosius ir mirusiųjų minėjimo atnašos

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas auką už mirusiuosius aprašo kaip pragaro dievams skirtą atnašą per laidotuves ir mirusiųjų minėjimus. Ji apima gėrimų ir viralų nuliejimą ant žemės, mėsos numetimą po stalu, atnašų nešimą į kapus, deginimą laidotuvių lauže ir smilkymą už mirusius bičiulius Vėlinių pabaigoje.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Atnašaujant dideles aukas, būdavo ir laidotuvių lauže sudeginama daug dalykų, net ir gyvi žmonės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Ant žemės būda­ vo nuliejama dalis gėrimų ir viralų, po stalu numesdavo mė­ sos naminiams plėšrūnams, nunešdavo į kapus. Atnašaujant dideles aukas, būdavo ir laidotuvių lauže sudeginama daug dalykų, net ir gyvi žmonės. Minėdami žuvusiuosius kare, de­ gindavo belaisvius arba paimtus gyvulius.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)12