paprotys

Auka už mirusiuosius ir mirusiųjų minėjimo atnašos

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Atnašaujant dideles aukas, būdavo ir laidotuvių lauže sudeginama daug dalykų, net ir gyvi žmonės.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 316

Ant žemės būda vo nuliejama dalis gėrimų ir viralų, po stalu numesdavo mė sos naminiams plėšrūnams, nunešdavo į kapus. Atnašaujant dideles aukas, būdavo ir laidotuvių lauže sudeginama daug dalykų, net ir gyvi žmonės. Minėdami žuvusiuosius kare, de gindavo belaisvius arba paimtus gyvulius.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dar būdavo tokia auka, kai smilkydavo už mirusius bičiulius; ja kartais baigda vosi Vėlinių iškilmės. Strijkovskis sako: „Kai jau reikia pradė 15 istorikų pranešimai. 317 ## Puslapis 317 ti valgyti, vyresnysis šeimininkas pasemia šaukštu įvairių javų miltų, draskos ir 1.1., taip pat paima smilkalų ir pasmilkęs ta ria: „Ažu visu mus prietelius mūsų“ (Ažii wissumos priatelos musu). Tada valgo ir geria net per daug; puota baigiasi senovi nėmis dainomis“.