Santrauka
Narbutas auką už mirusiuosius aprašo kaip pragaro dievams skirtą atnašą per laidotuves ir mirusiųjų minėjimus. Ji apima gėrimų ir viralų nuliejimą ant žemės, mėsos numetimą po stalu, atnašų nešimą į kapus, deginimą laidotuvių lauže ir smilkymą už mirusius bičiulius Vėlinių pabaigoje.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: ritualas
Atlikimas
- kas atlieka: laidotuvių ir mirusiųjų minėjimo dalyviai; Strijkovskio citatoje vyresnysis šeimininkas.
- kada atliekama: per laidotuves, mirusiųjų minėjimus ir Vėlines.
- kaip atliekama: nuliejant gėrimus ir viralus, metant mėsą po stalu, nešant atnašas į kapus, deginant aukas ir smilkant.
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas mini auką už mirusius bičiulius, kai smilkymas kartais užbaigdavo Vėlinių iškilmes.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas mini auką už mirusius bičiulius, kai smilkymas kartais užbaigdavo Vėlinių iškilmes.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Dar būdavo tokia auka, kai smilkydavo už mirusius bičiulius; ja kartais baigda vosi Vėlinių iškilmės. Strijkovskis sako: „Kai jau reikia pradė 15 istorikų pranešimai. 317
Puslapis 317
ti valgyti, vyresnysis šeimininkas pasemia šaukštu įvairių javų miltų, draskos ir 1.1., taip pat paima smilkalų ir pasmilkęs ta ria: „Ažu visu mus prietelius mūsų“ (Ažii wissumos priatelos musu). Tada valgo ir geria net per daug; puota baigiasi senovi nėmis dainomis“.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |