Santrauka
Narbutas blogu ženklu laiko aklą ar ydingą naminio gyvulio gimimą ir su tuo sieja Apidomės šaukimąsi, duonos auką bei namo perkėlimą. Tą pačią logiką jis pratęsia savo meto kaimiečių prietaru, kai nelaimių, burtų ar naktinio vaidenimosi atveju lūšna perkeliama bent kelis žingsnius į šalį.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: religinė praktika
Atlikimas
- kas atlieka: Narbuto aprašomi lietuviai ir jo meto kaimiečiai.
- kada atliekama: blogo ženklo, nelaimių, burtų ar vaidenimosi atvejais.
- kaip atliekama: šaukiantis Apidomės, kepant duoną kaip auką ir perkeliant namą arba lūšną.
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas su tokiu nelaimingu ženklu sieja iškilmingą Apidomės šaukimąsi, duonos auką ir namo perkėlimą į kitą vietą.
| c-001 | |||||||||
| t-002 Narbutas rašo, kad aklo arba ydingai gimusio naminio gyvulio atvejį lietuviai laikė nelaimingu ženklu. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Apidomė (Apidonu) Šio dievaičio būdavo šaukiamasi, kai ūkininkas būdavo pri verstas keisti gyvenamąją vietą dėl kokio nors negero nutiki mo arba dėl kerėtojo ištarto nepalankaus pranašavimo. Šiuo atveju lietuviai nelaimingu ženklu laikė, jei naminis gyvulys gimdavo aklas arba su kokia baisia yda. Šitaip nutikus, būda vo iškilmingai šaukiamasi dievaičio Apydėmės (Apidonu), ku riam kaip auka su ypatingomis apeigomis būdavo kepama duo na (Donas), po to namą perkeldavo į kitą vietą.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |