Narbutas su tokiu nelaimingu ženklu sieja iškilmingą Apidomės šaukimąsi, duonos auką ir namo perkėlimą į kitą vietą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 169
Šiuo\natveju lietuviai nelaimingu ženklu laikė, jei naminis gyvulys\ngimdavo aklas arba su kokia baisia yda. Šitaip nutikus, būda\nvo iškilmingai šaukiamasi dievaičio Apydėmės (Apidonu), ku\nriam kaip auka su ypatingomis apeigomis būdavo kepama duo\nna (Donas), po to namą perkeldavo į kitą vietą.
Narbutas rašo, kad aklo arba ydingai gimusio naminio gyvulio atvejį lietuviai laikė nelaimingu ženklu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 169
Šiuo\natveju lietuviai nelaimingu ženklu laikė, jei naminis gyvulys\ngimdavo aklas arba su kokia baisia yda. Šitaip nutikus, būda\nvo iškilmingai šaukiamasi dievaičio Apydėmės (Apidonu), ku\nriam kaip auka su ypatingomis apeigomis būdavo kepama duo\nna (Donas), po to namą perkeldavo į kitą vietą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Apidomė (Apidonu) Šio dievaičio būdavo šaukiamasi, kai ūkininkas būdavo pri verstas keisti gyvenamąją vietą dėl kokio nors negero nutiki mo arba dėl kerėtojo ištarto nepalankaus pranašavimo. Šiuo atveju lietuviai nelaimingu ženklu laikė, jei naminis gyvulys gimdavo aklas arba su kokia baisia yda. Šitaip nutikus, būda vo iškilmingai šaukiamasi dievaičio Apydėmės (Apidonu), ku riam kaip auka su ypatingomis apeigomis būdavo kepama duo na (Donas), po to namą perkeldavo į kitą vietą.
Susietas teiginys: t-001
Susieti teiginiai: t-001