Santrauka
Per Kęstučio taikos derybas abi šalys sutarė viena kitai grąžinti laisvėn paleistus belaisvius.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Per Kęstučio taikos derybas abi šalys sutarė viena kitai grąžinti laisvėn paleistus belaisvius.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Per Kęstučio taikos derybas abi šalys sutarė viena kitai grąžinti laisvėn paleistus belaisvius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kęstutis gal dėl to, kad mažai turėjo kovai pa sirengusių karių, o gal dėl kitos priežasties daugiau grasino užpulsiąs bei gyrėsi susidorosiąs, nei iš tiesų puolė. Išsiuntęs žygūnus, jis pareikalavo grąžinti pa imtą pilaitę, o jeigu to nepadarysią, pagrasino skau džiai nubausiąs įgulą. Lengvabūdiški žygūno žodžiai vieniems rodėsi juokingi, o Šindekopfui — net užgau lūs. Jis atsakė, kad, girdi, netrukus atleisiąs Kęstutį nuo įsipareigojimo pulti pilaitę ir taip žiauriai bausti paimtus į nelaisvę gynėjus; pasiuntinių akyse magist ras įsakė uždaryti pilyje de- Ž iau ru s k ry žiu o č ių vynis šimtus paimtų į ne- n u sik a ltim a s laisvę lietuvių karių ir ją padegti. Sutrikęs dėl tokio žiauraus elgesio, kurį sukėlė klaikus įniršis, Kęstu tis prabilo ramiau ir pareikalavo derybų dėl taikos. 251
Puslapis 250
Draugiškai susitikę, sutarė tiktai dėl vieno dalyko, nau dingo abiem šalims: vieni kitiems grąžinsią laisvėn pa leistus belaisvius, tačiau čia pat Kęstutis vėl įpylė alyvos į ugnį, ne laiku pagrasinęs kitais metais apsi lankyti Prūsijoje. Norėdamas į šitai atsakyti kalaviju, o ne žodžiais, maršalas, magistro palieptas, tais pačiais metais du kartus įsiveržė į Lietuvą, vienu bei kitu žygiu pridarydamas didelių 1370 m e ta i nuostolių.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|