Dusburgietis teigia, kad kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę kariuomenę 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir Notangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus. Dusburgietis teigia, kad neilgai trukus jie gavo patikimą žinią, kad daugybė kovai pasirengusių netikėlių tris dienas tykojo brolių bei jų kariuomenės; jeigu krikščionys būtų įsibrovę į jų žemę grobio, nė vienas nebūtų išnešęs sveikos galvos. 332 (325).
Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę\n kariuomenę\n\n 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir\nNotangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus,\natūžė tokia siaubinga, tokia nematyta negirdėta audra, kad vėjai taip klaikiai daužėsi,\njog rodėsi, kad tranko griaustinis; nekalbant jau apie baimę, apėmusią žmones, daugiau\nnei penki šimtai arklių, sutraukę kamanas ir pančius, išlakstė po mišką. Todėl, vargais\nnegalais sugaudę arklius, tiesa, ne visus, brolių kariuomenė patraukė atgal. Neilgai\ntrukus jie gavo patikimą žinią, kad daugybė kovai pasirengusių netikėlių tris dienas\ntykojo brolių bei jų kariuomenės; jeigu krikščionys būtų įsibrovę į jų žemę grobio, nė\n\nvienas nebūtų išnešęs sveikos galvos.
Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę kariuomenę 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir Notangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus.
Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę\n kariuomenę\n\n 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir\nNotangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus,\natūžė tokia siaubinga, tokia nematyta negirdėta audra, kad vėjai taip klaikiai daužėsi,\njog rodėsi, kad tranko griaustinis; nekalbant jau apie baimę, apėmusią žmones, daugiau\nnei penki šimtai arklių, sutraukę kamanas ir pančius, išlakstė po mišką. Todėl, vargais\nnegalais sugaudę arklius, tiesa, ne visus, brolių kariuomenė patraukė atgal. Neilgai\ntrukus jie gavo patikimą žinią, kad daugybė kovai pasirengusių netikėlių tris dienas\ntykojo brolių bei jų kariuomenės; jeigu krikščionys būtų įsibrovę į jų žemę grobio, nė\n\nvienas nebūtų išnešęs sveikos galvos.