ivykis

Žygio prieš Vaikių valsčių nutraukimas po audros

1317 m. žiema

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1317 m. žiemą žygis prieš Vaikių valsčių nutrūko, kai audra išblaškė daugiau nei penkis šimtus kariuomenės arklių.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 212-213

Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę\n kariuomenę\n\n 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir\nNotangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus,\natūžė tokia siaubinga, tokia nematyta negirdėta audra, kad vėjai taip klaikiai daužėsi,\njog rodėsi, kad tranko griaustinis; nekalbant jau apie baimę, apėmusią žmones, daugiau\nnei penki šimtai arklių, sutraukę kamanas ir pančius, išlakstė po mišką. Todėl, vargais\nnegalais sugaudę arklius, tiesa, ne visus, brolių kariuomenė patraukė atgal. Neilgai\ntrukus jie gavo patikimą žinią, kad daugybė kovai pasirengusių netikėlių tris dienas\ntykojo brolių bei jų kariuomenės; jeigu krikščionys būtų įsibrovę į jų žemę grobio, nė\n\nvienas nebūtų išnešęs sveikos galvos.
t-002vidutinis

Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę kariuomenę 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir Notangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 212-213

Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę\n kariuomenę\n\n 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir\nNotangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus,\natūžė tokia siaubinga, tokia nematyta negirdėta audra, kad vėjai taip klaikiai daužėsi,\njog rodėsi, kad tranko griaustinis; nekalbant jau apie baimę, apėmusią žmones, daugiau\nnei penki šimtai arklių, sutraukę kamanas ir pančius, išlakstė po mišką. Todėl, vargais\nnegalais sugaudę arklius, tiesa, ne visus, brolių kariuomenė patraukė atgal. Neilgai\ntrukus jie gavo patikimą žinią, kad daugybė kovai pasirengusių netikėlių tris dienas\ntykojo brolių bei jų kariuomenės; jeigu krikščionys būtų įsibrovę į jų žemę grobio, nė\n\nvienas nebūtų išnešęs sveikos galvos.