Šv. Adalberto bažnytėlės datavimas, statyba ir 1669 m. audra
2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Narbutas, remdamasis Foigtu ir vietiniais padavimais, šios bažnytėlės pradžią sieja su XIII a. pabaiga, o 1422 m. nurodo kaip mūrinės statybos pradžią. Toje pačioje vietoje jis pažymi, kad 1669 m. didžiulė audra visiškai išgriovė pastato sienas.
Šiandien tų griuvėsių liku čius galima pamatyti beveik pačioje jūros pakrantėje, į kairę nuo kelio, einančio iš Laukstetų į Litausdorfo kaimą. 1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas. 189 Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pra dingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi.
Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 678) teigia, jog, anot vietinių pada\nvimų, negalima abejoti, kad ši bažnytėlė ga\nlėjusi būti pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, bet ne vėliau, kai Sem\nbą užkariavo čekų karalius Otokaras; to paties amžiaus antrosios\npusės pradžioje buvusi medinė bažnytėlė, o 1422 metais, antrą ar\ntrečią kartą sunaikinus vis atstatomus medinius pastatus, pradėta\nstatyti mūrinę (Voigt. S. 663—666). Si išvada atitinka senus pada\nvimus\nir prūsų\nistoriko\ntyrimo išvadas.