Šv. Adalberto bažnytėlės datavimas, statyba ir 1669 m. audra
2 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Narbutas, remdamasis Foigtu ir vietiniais padavimais, šios bažnytėlės pradžią sieja su XIII a. pabaiga, o 1422 m. nurodo kaip mūrinės statybos pradžią. Toje pačioje vietoje jis pažymi, kad 1669 m. didžiulė audra visiškai išgriovė pastato sienas.
Šiandien tų griuvėsių likučius galima pamatyti beveik pačioje jūros pakrantėje, į kairę nuo kelio, einančio iš Laukstetų į Litausdorfo kaimą. 1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas. 189 Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pradingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi.
Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 678) teigia, jog, anot vietinių padavimų, negalima abejoti, kad ši bažnytėlė galėjusi būti pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, bet ne vėliau, kai Sembą užkariavo čekų karalius Otokaras; to paties amžiaus antrosios pusės pradžioje buvusi medinė bažnytėlė, o 1422 metais, antrą ar trečią kartą sunaikinus vis atstatomus medinius pastatus, pradėta statyti mūrinę (Voigt. S. 663—666). Si išvada atitinka senus padavimus ir prūsų istoriko tyrimo išvadas.