Istorinis įvykis

Šv. Adalberto bažnytėlės datavimas, statyba ir 1669 m. audra

2 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas, remdamasis Foigtu ir vietiniais padavimais, Šv. Adalberto bažnytėlės pradžią sieja su XIII a. pabaiga, o mūrinę statybą – su 1422 m.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 186

Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 678) teigia, jog, anot vietinių padavimų, negalima abejoti, kad ši bažnytėlė galėjusi būti pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, bet ne vėliau, kai Sembą užkariavo čekų karalius Otokaras; to paties amžiaus antrosios pusės pradžioje buvusi medinė bažnytėlė, o 1422 metais, antrą ar trečią kartą sunaikinus vis atstatomus medinius pastatus, pradėta statyti mūrinę (Voigt. S. 663—666). Si išvada atitinka senus padavimus ir prūsų istoriko tyrimo išvadas.

t-002vidutinis

1669 m. didžiulė audra visiškai išgriovė Šv. Adalberto bažnytėlės sienas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 186

1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 186

Šiandien tų griuvėsių likučius galima pamatyti beveik pačioje jūros pakrantėje, į kairę nuo kelio, einančio iš Laukstetų į Litausdorfo kaimą. 1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas. 189 Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pradingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi.