Narbutas, remdamasis Foigtu ir vietiniais padavimais, Šv. Adalberto bažnytėlės pradžią sieja su XIII a. pabaiga, o mūrinę statybą – su 1422 m.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 186
Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 678) teigia, jog, anot vietinių pada\nvimų, negalima abejoti, kad ši bažnytėlė ga\nlėjusi būti pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, bet ne vėliau, kai Sem\nbą užkariavo čekų karalius Otokaras; to paties amžiaus antrosios\npusės pradžioje buvusi medinė bažnytėlė, o 1422 metais, antrą ar\ntrečią kartą sunaikinus vis atstatomus medinius pastatus, pradėta\nstatyti mūrinę (Voigt. S. 663—666). Si išvada atitinka senus pada\nvimus\nir prūsų\nistoriko\ntyrimo išvadas.
1669 m. didžiulė audra visiškai išgriovė Šv. Adalberto bažnytėlės sienas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 186
1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato\nsienas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 186
Šiandien tų griuvėsių liku čius galima pamatyti beveik pačioje jūros pakrantėje, į kairę nuo kelio, einančio iš Laukstetų į Litausdorfo kaimą. 1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas. 189 Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pra dingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 678) teigia, jog, anot vietinių padavimų, negalima abejoti, kad ši bažnytėlė ga lėjusi būti pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, bet ne vėliau, kai Sem bą užkariavo čekų karalius Otokaras; to paties amžiaus antrosios pusės pradžioje buvusi medinė bažnytėlė, o 1422 metais, antrą ar trečią kartą sunaikinus vis atstatomus medinius pastatus, pradėta statyti mūrinę (Voigt. S. 663—666). Si išvada atitinka senus pada vimus ir prūsų istoriko tyrimo išvadas.