Santrauka
Narbutas, remdamasis Foigtu ir vietiniais padavimais, šios bažnytėlės pradžią sieja su XIII a. pabaiga, o 1422 m. nurodo kaip mūrinės statybos pradžią. Toje pačioje vietoje jis pažymi, kad 1669 m. didžiulė audra visiškai išgriovė pastato sienas.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Narbutas, remdamasis Foigtu ir vietiniais padavimais, Šv. Adalberto bažnytėlės pradžią sieja su XIII a. pabaiga, o mūrinę statybą – su 1422 m. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-002 1669 m. didžiulė audra visiškai išgriovė Šv. Adalberto bažnytėlės sienas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-003 1669 m. didžiulė audra visiškai išgriovė Šv. Adalberto bažnytėlės sienas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
-
id: c-174903 citata_originali: | Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 678) teigia, jog, anot vietinių padavimų, negalima abejoti, kad ši bažnytėlė ga lėjusi būti pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, bet ne vėliau, kai Sem bą užkariavo čekų karalius Otokaras; to paties amžiaus antrosios pusės pradžioje buvusi medinė bažnytėlė, o 1422 metais, antrą ar trečią kartą sunaikinus vis atstatomus medinius pastatus, pradėta statyti mūrinę (Voigt. S. 663—666). Si išvada atitinka senus pada vimus ir prūsų istoriko tyrimo išvadas. citata_rodoma: “Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 678) teigia, jog, anot vietinių pada\nvimų, negalima abejoti, kad ši bažnytėlė ga\nlėjusi būti pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, bet ne vėliau, kai Sem\nbą užkariavo čekų karalius Otokaras; to paties amžiaus antrosios\npusės pradžioje buvusi medinė bažnytėlė, o 1422 metais, antrą ar\ntrečią kartą sunaikinus vis atstatomus medinius pastatus, pradėta\nstatyti mūrinę (Voigt. S. 663—666). Si išvada atitinka senus pada\nvimus\nir prūsų\nistoriko\ntyrimo išvadas.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-192023
-
id: c-174904 citata_originali: | Vai tiekaus bažnytėlės, pastatytos XIII amžiaus pabaigoje, buvo apie vieną mylią, o šio autoriaus laikais, t. y. įpusė jus XVII amžiui, jūros krantas taip priartėjo prie šios, jau griuvėsiais virtusios bažnytėlės, kad atstumas buvo ne didesnis kaip ketvirtis mylios. Šiandien tų griuvėsių liku čius galima pamatyti beveik pačioje jūros pakrantėje, į kairę nuo kelio, einančio iš Laukstetų į Litausdorfo kaimą. 1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas. citata_rodoma: “1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato\nsienas.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-192024
-
id: c-175282 citata_originali: | Šiandien tų griuvėsių liku čius galima pamatyti beveik pačioje jūros pakrantėje, į kairę nuo kelio, einančio iš Laukstetų į Litausdorfo kaimą. 1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas. 189 Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pra dingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-192491