Santrauka
Žiemos pabaigoje į Lietuvą pas karalių atvyko popiežiaus pasiuntinys Liudvikas, Antiochijos patriarchas. Po Bajazito sutriuškinimo skitų vardas, pasak Kojelavičiaus, turkams kėlė didžiausią siaubą. Kazimieras manė, kad valstybei nenaudinga pradėti karą su turkais, kol nebaigtas karas su kryžiuočiais.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Žiemos pabaigoje į Lietuvą pas karalių atvyko popiežiaus pasiuntinys Liudvikas, Antiochijos patriarchas.
| c-001 | |||
t-002 Po Bajazito sutriuškinimo skitų vardas, pasak Kojelavičiaus, turkams kėlė didžiausią siaubą.
| c-002 | |||
t-003 Kazimieras manė, kad valstybei nenaudinga pradėti karą su turkais, kol nebaigtas karas su kryžiuočiais.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žiemos pabaigoje į Lietuvą pas karalių atvyko popiežiaus pasiuntinys Liudvikas, Antiochijos patriarchas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iš ten karalius nuvyko į Lietuvą ir likusius žiemos mėnesius praleido Kaune, nes Vil niuje ir Gardine siautė maras. Žiemos pabaigoje atvyko Lietuvon pas karalių Liud vikas, Antiochijos patriar chas, popiežiaus pasiuntinys. Rytų imperijos gyventojai, pavergti turkų, maldavo Va karų šalis, o ypač popiežių bei imperatorių padėti be- žlungančiai krikščionybei.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Po Bajazito sutriuškinimo skitų vardas, pasak Kojelavičiaus, turkams kėlė didžiausią siaubą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Antra vertus, visi žinojo, kad po Bajazito sutriuš kinimo skitų vardas turkams kelia didžiausią siaubą. Štai todėl, pažadėję atsiųsti didelę samdininkų kariuo menę, imperatorius ir popiežius stengėsi per Liudviką sukurstyti prieš turkus skitus. Skitų chanas Ač Girė- jus atsakė jų pasiuntiniui, kad jis net pagalvoti negalįs apie karą be karaliaus Kazimiero žinios ir sutikimo.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kazimieras manė, kad valstybei nenaudinga pradėti karą su turkais, kol nebaigtas karas su kryžiuočiais.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Nors Kazimierui ir nestigo ryžto pradėti karą su turkais, tačiau jis manė, jog tuo tarpu valstybei nenaudinga, išskaidžius jėgas, pradėti naują ir pavojingą žygį nepabaigus gerokai visus 1465 m e ta i P o p iežiu s ir im p e r a toriu s k u rsto sk itu s p rieš tu rku s 17* 515
Puslapis 514
veiksmus varžančio karo su kryžiuočiais. Liudvikas, su vokęs, jog delsiama tokiu svarbiu reikalu, dėl kurio nie ku būdu negalima neskubėti, pabūgęs gaišaties labiau nei atviro neigiamo atsakymo, sugrįžo pas imperatorių, nebesitikėdamas susilaukti pagalbos iš skitų. Tuo tarpu karalius, numetęs nuo galvos šį rūpestį, iš paskutiniųjų ėmė rengtis naujam žygiui prieš kryžiuočius: sulaukęs lietuvių pagalbos, daliai ka- R en giasi ka ru i p rie š riuomenės įsakė saugoti Li- k ry ž iu o č iu s vonijos pasienį, kad pro ten kokie karių būriai negalėtų laisvai traukti į Prūsiją.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|