t-001vidutinis
Kariuomenė prie Naklo pilies įsirengė stovyklą ir apsiausties įtaisus, todėl pilėnai atidavė pilį broliams su sąlyga išeiti gyvi su manta.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie tai, kaip pasidavė Naklo pilis ir buvo apiplėšta Pomeranijos žemė\n\n Apaštališkojo sosto legatas, nuolatos rūpindamasis tikėjimo reikalais ir dėl jų\nsielvartaudamas, be to, norėdamas tikėjimui padėti, o tikėjimo priešui Pomeranijos\nkunigaikščiui pakenkti, pastebėjęs, kad karo sėkmė pradeda krypti brolių naudai,\n 274 1242 m. gruodžio mėn. ar 1243 m. pradžios įvykiai.\n\npasikvietė pas save iš Lenkijos kunigaikštį Kazimierą275 bei Kališo kunigaikštį ir brolius\nir patarė jiems traukti su kariuomene prieš Sventopelką. Paklausę šių nurodymų, jie\nsu didele kariuomene ir patraukė prie Naklo pilies276, prisistatė ten palapinių ir įsikūrė\nkaro stovyklą, pasidarė apsiausties mašinų bei kitokių karo įtaisų ir paruošė visa, kas\nreikalinga miestams pulti, taip baisiai nugąsdindami pilėnus, jog šie atidavė broliams\npilį su sąlyga, kad jiems su manta gyviems būsią leista išeiti. Įkurdinę joje brolių ir\nginklanešių sargybą, su likusia kariuomenės dalimi jie įsibrovė į Pomeranijos žemę,\nšvaistydamiesi po ją nuo krašto iki krašto, bet ne kaip geri šeimininkai, o atvirkščiai:\nviską, kas ugnimi deginama, sudegino, daugybę gyventojų išžudė, išsivedė į nelaisvę\nmoteris bei vaikus ir, pasigrobę didžiulį grobį, sugrįžo atgal.