Mindaugo ir Livonijos ordino taika bei Mindaugo krikštas
1250 m. gale – 1251 m. pradžia
3 teiginiai5 įrašai3 ryšiai
Mindaugas, naudodamasis savo priešų nesantaika, susitaikė su Livonijos ordino magistru Andriumi von Stirland ir po to 1250 m. gale ar 1251 m. pradžioje priėmė krikštą. Kartu su juo krikštijosi jo sūnūs, žmona Morta ir didelė daugybė jam pavaldžių pagonių.
Mindaugas krikštijosi ne tik su sūnumis ir žmona, kuri gavo Mortos vardą, bet ir su būriu jam priklausančių žemių gyventojų. Tad Inocentas IV, apie tai iš Mindaugo pasiuntinių sužinojęs, galėjo rašyti, jog Lietuvos valdovas krikštijosi « su didele daugybe pagonių »^92 ; o kitoje bulėje popiežius dar aiškiau pažymėjo, kad krikštą priėmė « didelė daugybė pagonių, kurie buvo jam (Mindaugui) pasidavę»^93.
Mindaugui buvo savotiška laimė, kad Tautvilas krikštijosi pas Rygos arkivyskupą, kuriam nebenorėjo paklusti Livonijos ordinas. Naudodamasis tokia savo priešų nesantaika, Mindaugas pirmasis iš lietuvių kunigaikščių gelbėjosi iš savo sunkios padėties, kreipdamasis į Livonijos ordino magistrą ir siųsdamas jam įvairių brangių dovanų^86. Mindaugui pavyko su Andrium von Stirland užmegzti kalbą, nes ir magistrui Danieliaus ir Tautvilo sąjunga su Rygos vokiečiais nebuvo pakeliui. Įtikinęs Mindaugą, žadėjusį užrašyti žemių, jog būtinai jam reikia krikštytis^87 , magistras su juo padarė taiką.
1250 m. gale ar 1251 pradžioje Mindaugas priėmė krikštą. Jis nebuvo pirmasis lietuvių kunigas, kuris jieškojo Livonijos ordino pagalbos ir krikštijosi.