Mindaugas susitaikė su Livonijos ordino magistru Andriumi von Stirland, kuris su juo padarė taiką ir skatino krikštytis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 177
Mindaugui buvo savotiška laimė, kad Tautvilas krikštijosi pas Rygos arkivyskupą, kuriam nebenorėjo paklusti Livonijos ordinas. Naudodamasis tokia savo priešų nesantaika, Mindaugas pirmasis iš lietuvių kunigaikščių gelbėjosi iš savo sunkios padėties, kreipdamasis į Livonijos ordino magistrą ir siųsdamas jam įvairių brangių dovanų^86. Mindaugui pavyko su Andrium von Stirland užmegzti kalbą, nes ir magistrui Danieliaus ir Tautvilo sąjunga su Rygos vokiečiais nebuvo pakeliui. Įtikinęs Mindaugą, žadėjusį užrašyti žemių, jog būtinai jam reikia krikštytis^87 , magistras su juo padarė taiką.
Mindaugas krikštijosi su sūnumis, žmona, gavusia Mortos vardą, ir būriu jam priklausančių žemių gyventojų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 178
Mindaugas krikštijosi\nne tik su sūnumis ir žmona, kuri gavo Mortos vardą, bet ir su būriu\njam priklausančių žemių gyventojų. Tad Inocentas IV, apie tai iš\nMindaugo pasiuntinių sužinojęs, galėjo rašyti, jog Lietuvos valdovas\nkrikštijosi « su didele daugybe pagonių »^92 ; o kitoje bulėje popie\nžius dar aiškiau pažymėjo, kad krikštą priėmė « didelė daugybė pa\ngonių, kurie buvo jam (Mindaugui) pasidavę»^93.
1250 m. gale ar 1251 m. pradžioje Mindaugas priėmė krikštą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 177
1250 m. gale ar 1251 pradžioje Mindaugas priėmė krikštą. Jis\nnebuvo pirmasis lietuvių kunigas, kuris jieškojo Livonijos ordino\npagalbos ir krikštijosi.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 33
Ne mažiau reikšmingas yra kitas klausimas, būtent, ar Min\ndaugo ir jo šalininkų pasikrikštijimo datą (1251 m.) jau reikia\nskaityti oficialiuoju visos lietuvių tautos krikštu. Ir tuo klausimu\nnauji skambus revizionistiniai reikalavimai lietuvių spaudoje pirmą\nkartą buvo iškelti po II-jo pasaulinio karo^3 , kai dėmesingai, ypač\nJ. A. V. lietuvių kolonijose, buvo švenčiama Mindaugo krikšto 700\nm. sukaktis (1951 m.).
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 33
Atkeldami tikrojo Lietuvos krikšto datą į mindauginius laikus, t. y. 136 m. anksčiau, be kitko, tos tezės gynėjai nurodo ir į lietu vių kaimynų oficialiosios krikšto datos paraleles. Pvz., pirmojo ano meto šaltiniuose vos iš legendų miglų autentiškai pasirodančio hercogo Mieško (iš Piastų giminės) pasikrikštijimas (966) laikomas visos lenkų tautos krikštu^4 , kurio millennium (tūkstantmetį) lenkai 1966 m. visur taip dėmesingai atšventė. O didžiojo Kijevo kuni gaikščio Vladimiro (vėliau paskelbto šventuoju) ir jo pavaldinių krikštas (988) taip pat yra laikomas pagrindine data, reiškiančia, kad visi rytų slavai jau X amž. gale yra priėmę bizantiško pavi dalo krikščionybę su liturgija senojoje slavų kalboje^5.