Kryžiuočių žygis per Kauną ir Vilniaus apylinkių nuniokojimas
1385 m. rugpjūtis
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu. Juk kai per Jogai los apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kuni gaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą.
Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos. Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai. Juk kai per Jogai los apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kuni gaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą.
40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos.