Istorinis įvykis

Kryžiuočių žygis per Kauną ir Vilniaus apylinkių nuniokojimas

1385 m. rugpjūtis

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

1385 m. rugpjūtį Konradas Ciolneris Rotenšteinas ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir nuniokojo žemes iki Medininkų bei Ašmenos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 56-57

40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenkijos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos rankos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stiprias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medininkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nuniokotos.

t-002aukstas

1385 m. pabaigoje Jogaila paliko Vilnių ir, lydimas lietuvių kunigaikščių bei didikų svitos, išvyko į Krokuvą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 57

Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stiprias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medininkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nuniokotos. Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai. Juk kai per Jogailos apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kunigaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą.