Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis įvykis
6 teiginiai6 įrašai1 ryšys
Kryžiuočių ordino nukariavimai Prūsuose: ordinas savo įstatuose tu- rėjo įsirašęs pareigą nuolat kariauti su Kristaus vardo priešais (jam net buvo draudžiama daryti taiką su netikėliais). Tokį įžadą ordino broliai — riteriai — turėjo padaryti visam gyvenimui. Kryžiuočių ordino nukariavimai Prūsuose: be riterių, ordinas turėjo ir paprastų kareivių, vadinamų jų tarnais. Be to, ordino prašomas popiežius skelbdavo Vakaruose kryžiaus karus, ir ordinui į talką plaukdavo minios karių. Kryžiuočių ordino nukariavimai Prūsuose: iš Palestinos or- dinas atsinešė į aisčių kraštą ir kariavimo būdą. Kaip ten, taip ir čia, pasitelkęs riterių, jis žygiuodavo į kurią nors sritį, ten kariuo- menės priedangoje pasistatydavo pilį, ir joje palikta įgula turė- davo ne tik atlaikyti aisčių.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Eiga |
|
|
Patikrinti teiginiai
Be riterių, Kryžiuočių ordinas turėjo paprastų kareivių, o popiežiaus skelbiami kryžiaus karai pritraukdavo ordinui karių iš Vakarų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Be riterių, ordinas turėjo ir paprastų kareivių, vadinamų jų tarnais. Be to, ordino prašomas popiežius skelbdavo Vakaruose kryžiaus karus, ir ordinui į talką plaukdavo minios karių.
Kryžiuočių ordinas į aisčių kraštą atsinešė Palestinoje naudotą kariavimo būdą ir 1231 m. pradėjo pulti aisčių gentis.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Iš Palestinos ordinas atsinešė į aisčių kraštą ir kariavimo būdą. Kaip ten, taip ir čia, pasitelkęs riterių, jis žygiuodavo į kurią nors sritį, ten kariuomenės priedangoje pasistatydavo pilį, ir joje palikta įgula turėdavo ne tik atlaikyti aisčių giminių puolimus, bet ir paimti į savo valdžią visą apylinkę. 1231 m. ordinas pradėjo pulti aisčių kiltis.
Kryžiuočių ordinas stūmėsi į rytus ir šiaurę, statė pilis kaip administracinius centrus ir apie jas kūrė iš Vokietijos atkviestus kolonistus.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tokiuo būdu kariaudamas, jis palengva stūmėsi vis gilyn į rytus ir į šiaurę. Kryžiuočių statomos pilys virsdavo naujos valstybės apygardų administraciniais centrais. Apie pilis buvo kurdinami iš Vokietijos atkviesti kolonistai. Jie buvo pirmieji vokietybės daigai šiose aisčių žemėse.
Kryžiuočių ordino nukariavimuose kartu su karine ekspansija plito krikščionybė: buvo statomos bažnyčios ir vienuolynai, o prūsai krikštijami per prievartą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kartu su nukariavimu žengė ir krikščionystė: buvo statomos bažnyčios ir vienuolynai, o prūsai buvo varu krikštijami. Tiesa, jie dar bandė spirtis, tačiau neįstengė prieš galingą ordino kariškąją organizaciją, kuriai padėdavo visa Europa. Prūsams dar ir dėl to buvo sunkiau gintis nuo ordino, kad jie neturėjo vieningos valstybės; jų smulkūs kunigaikštėliai, savitarpy nesugyvendami, negalėjo sutartinai gintis nuo priešo.
Vyskupui Kristijonui patekus į prūsų nelaisvę, ordinas pasirūpino, kad imperatorius ir popiežius pripažintų jam nukariaujamus Prūsų kraštus.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Netrukus vyskupas Kristijonas pateko prūsams į nelaisvę, iš kurios ordinas nesirūpino jo išvaduoti net 5 metus. Vyskupui esant nelaisvėje, ordinas pasirūpino, kad ir imperatorius ir popiežius pripažintų jam visus Prūsų ir kitų pagonių nukariaujamus kraštus.
Vyskupui grįžus iš nelaisvės, Kryžiuočių ordinas jau valdė kraštą ir sutiko vyskupams užleisti trečdalį savo žemių.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Ir kai vyskupas grįžo iš nelaisvės, tai krašto valdovą atrado ordiną. Tiesa, ordinas vis dėlto sutiko užleisti vyskupams 1/3 visų savo žemių, tačiau neilgai naudojosi vyskupai ir tokia teise, kadangi netrukus vyskupais buvo skiriami vien tik ordino nariai. Tuo būdu Prūsų ordino valstybėj nebegalėjo kilti jokių konfliktų (Dobrinės ordinas, kuris pasirodė nepajėgus, jau 1235 m. buvo prijungtas prie kryžiuočių ordino).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 6 | 6 |