t-001aukstas
Prie Zirgūnos upės Hermano vadovaujami krikščionys sumušė prūsų kariuomenę, o mūšyje krito daugiau nei penki tūkstančiai prūsų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie krikščionių pergalingą mūšį, kuriame krito penki tūkstančiai prūsų Šitai padarę, magistras brolis Hermanas ir kiti broliai suburė žiemą231, kai stipriausias šaltis buvo viską sukaustęs, minėtuosius maldininkus, karštai trokštančius sutramdyti prūsų akiplėšiškumą, įsibrovė į Reisių valsčių ir, ten išžudę arba paėmę į nelaisvę daugybę žmonių, priartėjo prie Zirgūnos upės232, kur ir sulaukė to, ko taip ilgai buvo troškę. Mat ten užtiko sutelktą didžiulę prūsų kariuomenę, ginkluotą ir pasirengusią kovai. Narsiai ją užpuolę, privertė bėgti. Tačiau Pomeranijos kunigaikštis bei jo brolis Samboras, daugiau įgudę kovoti su prūsais, su savo ginklanešiais užstojo kelius užtvarose, kad niekam nepavyktų pasprukti, ir tada pradėjo įnirtingai naikinti nusidėjėlius. Vienur švytruojąs Kristaus kariaunos kalavijas ryte rijo netikėlių kūnus, kitur ietis, ne veltui plušėdama, sėjo aplinkui žaizdas, nes prūsai niekur negalėjo pasprukti nuo persekiotojų; šitaip buvo suduotas skaudus smūgis prūsų tautai, nes tą dieną krito daugiau nei penki tūkstančiai nukautųjų. Šitai padarę, visi maldininkai džiūgaudami sugrįžo pas saviškius, šlovindami išganytojo palankumą.