Kresmenos valsčiaus nusiaubimas ir Liudviko paėmimas į nelaisvę

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per šią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė 499 Plg. pasakojimą apie Skomanto mirtį (D. III, 224). 500 Plg. D. III, 143. Marienburgo pilis Nogato deš. krante, kaip manyta, pradėta statyti 1272 m. ar 1274 m. 1275 m. pradėta statyti Aukštutinė pilis (iki 1279 m. pastatytas jos šiaurinis sparnas, Aukštutinė pilis baigta apie 1300 m.). 1276 m. miestas gavo lokacinę privilegiją. Ordino konventas perkeltas iš Santyro į Marienburgo pilį 1280 m. (Schmid B., Die Gründung..., p. 199; Guerquin B., Zamek w Malborku, p. 6—7; Górski K., Dzieje Malborka, р. 22). Dabar siūlomos vėlesnės datos: pilis pradėta statyti 1279 m. ir tuojau (arba 1281 m.) į ją perkeltas konventas; miestui lokacinė privilegija išduota greičiausiai tik 1286 m. (Powierski J., Chronologia..., p. 5—31). Marienburgo pilis galėjo būti pastatyta sunaikintos prūsu pilies vietoje (žr. paaiškinimus III, 14 ir 143). 501 D.— territorium Sudowie [...] Crasimam, Jer.— Crasim; Volynės metraštis — Krismence (ПСРЛ, 2, стб. 833); 1259 m. Mindaugo dokumente Cresmen (PUB, 1, 2, Nr. 79; LIS 1 p. 47). Skomanto (žr. paaiškinimus D. III, 164, 1) valdomas Kresinenos valsčius buvo apie Skomanto ežerą (Skomentnersee, dab. j. Skomętno į vakarus nuo Augustavo) ir toliau į rytus (Kamiński A., Jaćwież, p. 102). Bandoma Kresmenos ieškoti ir toliau į šiaurės rytus, tarp Suvalkų ir Seinų. Kresmena buvo puolama 1281 m. vasario mėn. (Ewald A. L., Die Eroberung... 4, p. 252—253; Gerullis G., Zur Sprache..., p. 48— 49). 502 D. — habitacionem [...] redegit in favillam. Skomanto ežero pietinėje pakrantėje buvo žinomas piliakalnis, vadintas Skomanto pilimi — Skomantburg, į šiaurės rytus nuo piliakalnio — kalnas Skomentberg. Greičiausiai čia ir buvo centrinė Kresmenos (Skomanto) pilis (Engel C., Zwei spätheidnische Silberfunde..., p. 69, 76; Kamiński A., Jaćwież, p. 102; MGP, p. 55 Nr. 17, 16). ir, šitaip toliau braudamasi, užėmė visą valsčių ir jį nusiaubė. Šiame kare krito nukauti brolis Ulrichas Bajeris, Tepliavos komtūras, bei 4 vyrai, o brolis Liudvikas iš Libencelės pakliuvo į nelaisvę.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena\n\n Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų\npradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo\nkariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501,\nkurį niokojo, degindamas ir grobdamas. Be kita ko, sudegino Skomanto, galingo vyro bei\nšio valsčiaus vado, sodybą502 ir, paėmęs į nelaisvę ar išžudęs 150 žmonių, su didžiausiu\ngrobiu sugrįžo namo. Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per\nšią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė\n 499 Plg.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena\n\n Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų\npradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo\nkariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501,\nkurį niokojo, degindamas ir grobdamas. Be kita ko, sudegino Skomanto, galingo vyro bei\nšio valsčiaus vado, sodybą502 ir, paėmęs į nelaisvę ar išžudęs 150 žmonių, su didžiausiu\ngrobiu sugrįžo namo. Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per\nšią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė\n 499 Plg.