ivykis

Kresmenos valsčiaus nusiaubimas ir Liudviko paėmimas į nelaisvę

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kresmenos valsčiaus ieškoma ir į šiaurės rytus nuo Skomanto ežero, tarp Suvalkų ir Seinų.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 166-167

Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per šią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė 499 Plg. pasakojimą apie Skomanto mirtį (D. III, 224). 500 Plg. D. III, 143. Marienburgo pilis Nogato deš. krante, kaip manyta, pradėta statyti 1272 m. ar 1274 m. 1275 m. pradėta statyti Aukštutinė pilis (iki 1279 m. pastatytas jos šiaurinis sparnas, Aukštutinė pilis baigta apie 1300 m.). 1276 m. miestas gavo lokacinę privilegiją. Ordino konventas perkeltas iš Santyro į Marienburgo pilį 1280 m. (Schmid B., Die Gründung..., p. 199; Guerquin B., Zamek w Malborku, p. 6—7; Górski K., Dzieje Malborka, р. 22). Dabar siūlomos vėlesnės datos: pilis pradėta statyti 1279 m. ir tuojau (arba 1281 m.) į ją perkeltas konventas; miestui lokacinė privilegija išduota greičiausiai tik 1286 m. (Powierski J., Chronologia..., p. 5—31). Marienburgo pilis galėjo būti pastatyta sunaikintos prūsu pilies vietoje (žr. paaiškinimus III, 14 ir 143). 501 D.— territorium Sudowie [...] Crasimam, Jer.— Crasim; Volynės metraštis — Krismence (ПСРЛ, 2, стб. 833); 1259 m. Mindaugo dokumente Cresmen (PUB, 1, 2, Nr. 79; LIS 1 p. 47). Skomanto (žr. paaiškinimus D. III, 164, 1) valdomas Kresinenos valsčius buvo apie Skomanto ežerą (Skomentnersee, dab. j. Skomętno į vakarus nuo Augustavo) ir toliau į rytus (Kamiński A., Jaćwież, p. 102). Bandoma Kresmenos ieškoti ir toliau į šiaurės rytus, tarp Suvalkų ir Seinų. Kresmena buvo puolama 1281 m. vasario mėn. (Ewald A. L., Die Eroberung... 4, p. 252—253; Gerullis G., Zur Sprache..., p. 48— 49). 502 D. — habitacionem [...] redegit in favillam. Skomanto ežero pietinėje pakrantėje buvo žinomas piliakalnis, vadintas Skomanto pilimi — Skomantburg, į šiaurės rytus nuo piliakalnio — kalnas Skomentberg. Greičiausiai čia ir buvo centrinė Kresmenos (Skomanto) pilis (Engel C., Zwei spätheidnische Silberfunde..., p. 69, 76; Kamiński A., Jaćwież, p. 102; MGP, p. 55 Nr. 17, 16). ir, šitaip toliau braudamasi, užėmė visą valsčių ir jį nusiaubė. Šiame kare krito nukauti brolis Ulrichas Bajeris, Tepliavos komtūras, bei 4 vyrai, o brolis Liudvikas iš Libencelės pakliuvo į nelaisvę.
t-002vidutinis

Grabnyčių dieną magistras Mangoldas su kariuomene įsiveržė į Sūduvos Kresmenos valsčių ir jį nusiaubė.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 167

Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena\n\n Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų\npradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo\nkariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501,\nkurį niokojo, degindamas ir grobdamas. Be kita ko, sudegino Skomanto, galingo vyro bei\nšio valsčiaus vado, sodybą502 ir, paėmęs į nelaisvę ar išžudęs 150 žmonių, su didžiausiu\ngrobiu sugrįžo namo. Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per\nšią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė\n 499 Plg.
t-003vidutinis

Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų pradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo kariuomenę ir.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 167

Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena\n\n Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų\npradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo\nkariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501,\nkurį niokojo, degindamas ir grobdamas. Be kita ko, sudegino Skomanto, galingo vyro bei\nšio valsčiaus vado, sodybą502 ir, paėmęs į nelaisvę ar išžudęs 150 žmonių, su didžiausiu\ngrobiu sugrįžo namo. Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per\nšią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė\n 499 Plg.
c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Jį, paimtą į nelaisvę, atidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats, todėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę puotauti. Per šią puotą vienas kilmingas ir galingas vyras didžiai išerzino brolį Liudviką, be paliovos jį užgauliodamas bei plūsdamas. Todėl jis tarė Skomantui: „Negi tam čia mane atsivedei, kad tas žmogus mane užgauliotų įžeidžiamais žodžiais?“ Jam atsakė Skomantas: „Apgailestauju, kad esi koneveikiamas, jeigu drįsti, atsikeršyk už tau daromas nuoskaudas, o aš tau padėsiu“.
t-003Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-003

Susieti teiginiai: t-003