Santrauka
Apie balandžio vidurį Prūsijos magistras Meinhardas apgulė Kolainius, Lietuvos pilį Nemuno pakrantėje prie Prūsijos. Surminas pasinaudojo kryžiuočių atsitraukimu, išvedė Kolainių įgulą ir išgabeno vertybes, o priešas užėmė tuščią pilį.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Apie balandžio vidurį Prūsijos magistras Meinhardas apgulė Kolainius, Lietuvos pilį Nemuno pakrantėje prie Prūsijos.
| c-001 | |||
t-002 Surminas pasinaudojo kryžiuočių atsitraukimu, išvedė Kolainių įgulą ir išgabeno vertybes, o priešas užėmė tuščią pilį.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Apie balandžio vidurį Prūsijos magistras Meinhardas apgulė Kolainius, Lietuvos pilį Nemuno pakrantėje prie Prūsijos.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Pirmiausia ėmėsi kariauti Meinhardas, Prūsijos magistras, apie balandžio vidurį apgulęs Kolainius, arčiausiai Prūsijos Nemuno pakrantėje esančią Lietuvos pilį. Penki šim tai riterių buvo išsiųsta iš stovyklos aplinkinių kaimų niokoti, o du tūkstančiai pėstininkų atkakliai puolė apsuptą pilį. Gynė ją šimtas dvidešimt raitelių, vado vaujamų Surmino, ryžtingo ir prityrusio vyro; narsiai ir ilgai pilies įgula atmušinėjo priešų antpuolius, ne leisdama jiems be nuostolių supti tvirtovės, mat atvi rame lauke šie buvo nesunkiai sužeidžiami ietimis ir strėlėmis; kadangi įgula buvo nedidelė, o priešas, pul damas iš visų pusių, nepaliauj amai sekino menkas jė gas, vos ne vos įstengiančias vienu metu užstoti visą gynybinę sieną, lietuviai patyrė didelių nuostolių; kai vos dvylika jų liko nesužeistų, pilėnams iškilo baisus pavojus, tačiau netikėta priešų klaida pakeitė padėtį, tokią, rodos, beviltišką.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Surminas pasinaudojo kryžiuočių atsitraukimu, išvedė Kolainių įgulą ir išgabeno vertybes, o priešas užėmė tuščią pilį.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Pėstininkai, kurie tuo metu iš paskutiniųjų rengėsi pulti gynybines sienas ir kuriems buvo visai iš galvos išgaravusi sava raitija, pamanė, jog link jų su didele 1290 m e ta i L ie tu v a n io k o ja m a kryžiuočių vėlesniais metais, kai kry žiuočiai visomis savo jėgo mis ėmė niokoti Lietuvą. Re tai rasdami pagrįstą dingstį karui, o dažniau ieškodami 6 ! J 63
Puslapis 162
kariuomene skuba lietuviai, norėdami pralaužti apsup tį, jie ėmė šaukti, kad štai čia pat priešas, metė supę pilį ir galvotrūkčiais leidosi bėgti prie laivų. Vėliau, sužinoję, jog apsiriko, sugrįžo prie pilies, bet Surmi- nas tinkamai išnaudojo gautą atokvėpį: išvedė iš pilies įgulą ir išgabeno vertingiausius daiktus; priešas, už ėmęs tuščią pilį ir sugriovęs gynybinius įrenginius, ne drįso toliau veržtis.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|