Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis įvykis
1938 m. pabaiga
2 teiginiai2 įrašai1 ryšys
1938 m. pabaigoje, po Miuncheno susitarimo, karo padėtis Klaipėdos krašte buvo atšaukta ir Lietuva jau nebevaldė situacijos. Nors Lietuvos vyriausybė skyrė Klaipėdos kraštui nemažai lėšų – vien į uostą investuota 42 mln. Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliudė integruoti Klaipėdos kraštą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Lietuvos vyriausybė į Klaipėdos uostą investavo 42 mln. litų, tačiau iš jo gavo tik 11 mln. litų pajamų.
Nors Lietuvos vyriausybė skyrė Klaipėdos kraštui nemažai lėšų – vien į uostą investuota 42 mln. litų, o pajamų tegauta 11 mln., ištekliai pasirodė esą riboti, Lietuvos vyriausybės įtaka krašte mažėjo: Statute užrašytas dviejų kalbų lygiateisiškumas tebuvo fikcija – lietuvių kalba galėjai susikalbėti tik lietuviškose įstaigose ir bendrovėse.
Lietuviško mokymo ir lietuvių kalbos vartojimo skatinimas Klaipėdos krašte davė priešingą rezultatą, nes oponentai kliudė krašto integracijai.
Vokiškose įstaigose dominavo nacių šalininkai, beveik visose mokyklose dėstyta vokiečių kalba, nors dauguma mokinių buvo lietuviai. Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliudė integruoti Klaipėdos kraštą. Lietuvos vyriausybė nerado atramos Klaipėdos krašto viduje: krašto vokiečiams nepatiko būti „tautine mažuma“, jie apskritai Lietuvos valdymą laike sezoniniu dalyku.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |