Santrauka
Kojelavičiaus pasakojime jotvingiai buvo Vladimiro įveikti, pavergti ir įpareigoti kasmet mokėti nustatytą duoklę.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Kojelavičiaus pasakojime jotvingiai buvo Vladimiro įveikti, pavergti ir įpareigoti kasmet mokėti nustatytą duoklę.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kojelavičiaus pasakojime jotvingiai buvo Vladimiro įveikti, pavergti ir įpareigoti kasmet mokėti nustatytą duoklę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Ši tauta, lietuvių kaimynė ir sąjungininkė, po daugybės per galingų karų su rusais pagaliau buvo įveikta Vladi miro, laimingiausiojo iš Kijevo kunigaikščių: ji tapo pavergta, prarado laisvę ir kasmet turėjo mokėti nu- puolė pečenegus ir prarado karius, sostą ir gyvybę. Pečenegų kunigaikštis lietuvis Kuris, sakoma, liepęs iš užmuštojo kaukolės padaryti taurę ir ten išskaptuoti įrašą: „Svetimo beieškodamas, savo prarado”. Tačiau tuo metu rusai nieku būdu dar negalėjo turėti raš- 970 m eta i J o tv in g ių p ra la im ė ji m as statytą duoklę. Vladimiro tė vas Sviatoslavas, per žygį į Trakiją smarkiai sumušęs graikus, grįždamas su ta pa čia pergalinga kariuomene, 62 I
Puslapis 61
P e č e n e g a i su m u ša ru su s P a lem o n o sū n ū s L ie tu v o s v a ld o v a i: Bar- ku s, S p era , K ū nasi- ju s, arb a K ū n as to, o juo labiau — pečene gai.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|