Santrauka
Teodoro Narbuto pasakojime III a. pabaigoje ar IV a. pradžioje slavų tiveriečiai persikėlė nuo Dnestro žemupio prie Dnepro ir pasiekė Rosės žiotis. Teodoro Narbuto pasakojime Jaroslavas po 1031 m. žygio į Lenkiją belaisvius kėlė arčiau Kijevo, bet Rosės krašte kolonijų nesteigė dėl pečenegų. Narbutas nurodo, kad 1128 m. nutautėję hiriai su pečenegais persikėlė į kairįjį Dnepro krantą, vėliau buvo išstumti už Dono ir davė pradžią Belgorodo totoriams.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Teodoro Narbuto pasakojime III a. pabaigoje ar IV a. pradžioje slavų tiveriečiai persikėlė nuo Dnestro žemupio prie Dnepro ir pasiekė Rosės žiotis. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-002 Teodoro Narbuto pasakojime Jaroslavas po 1031 m. žygio į Lenkiją belaisvius kėlė arčiau Kijevo, bet Rosės krašte kolonijų nesteigė dėl pečenegų. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-003 Narbutas nurodo, kad 1128 m. nutautėję hiriai su pečenegais persikėlė į kairįjį Dnepro krantą, vėliau buvo išstumti už Dono ir davė pradžią Belgorodo totoriams. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-004 Teodoro Narbuto aiškinimu, hiriai nuo III a. pabaigos beveik iki XII a. vidurio gyveno prie Rosės ir suteikė jai mitinį vardą. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
-
id: c-173894 citata_originali: | Šią liesą patvirtina ir vėlesnė šio krašto istorija. III amžiaus pabaigoje ar IV amžiaus pradžioje slavų tiveriečių gen tys dėl kažkokių aplinkybių pokyčių persikėlė nuo Dnest ro žemupio prie Dnepro ir pasistūmėjo palei šią upę aukš- lyn net iki Rosės žiočių kaip tik tada, kai jau dauguma birių perėjo prie Dunojaus, galbūt norėdami sustiprinti pastipusią skiriu ir sudargų karinę galią. Vėliau toje Ukrainos dalyje apsigyveno tiveriečių ainiai polianai, ku rie vertėsi žemdirbyste, buvo vaišingi ir troško draugiš kų santykių su kitais. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191012
-
id: c-173895 citata_originali: | Kai didysis kunigaikštis Jaroslavas užkariavo Červenės slavus, o ypač po savo žygio į Lenkiją, — jo metu jis apiplėšė daug miestų ir lankiai gyvenamų valsčių, o 287
Puslapis 298
žmones 1031 metais išsivedė vergijon, — iš šių belais vių arčiau Kijevo esančioje Ukrainoje steigė kolonijas, statė tvirtoves1. Tačiau jis negalėjo įkurti jokių kolonijų krašte, esančiame prie Rosės, nes ten gyveno pečenegai su orda, vadinama Charoboe. Tas pats Jaroslavas 1041 metais puolė ir Lietuvą, tačiau nėra žinių, kad jis būtų lietuvių belaisvius perkėlęs į Ukrainą, taiip pat niekur negalima matyti ukrainiečių tautybės žmonių susimai šymo su lietuviais. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191013
-
id: c-173896 citata_originali: | Tas pats Jaroslavas 1041 metais puolė ir Lietuvą, tačiau nėra žinių, kad jis būtų lietuvių belaisvius perkėlęs į Ukrainą, taiip pat niekur negalima matyti ukrainiečių tautybės žmonių susimai šymo su lietuviais. Smukus pečenegams dešiniojoje Dnep- ro pakrantėje, nutautėję hiriai su tomis gentimis persi kėlė į kairiąją šios upės pakrantę; jie įsiterpė tarp polo- viečių ir kartu su jais buvo išstumti kitapus Dono, kur davė pradžią Belgorodo totoriams. Tai įvyko 1128 me tais. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191014
-
id: c-174751 citata_originali: | 294 Išsiaiškinus visus šiuos dalykus, nereikia abejoti, kad birių gyventa pakrantėse ukrainiečių Rosės, kurią pa gal savo religinius papročius pašventino suteikdami jai šį mitinį vardą. Čia jie gyveno nuo III amžiaus pabaigos beveik iki XII amžiaus vidurio, kai, graikų imperatoriui Jonui Komninui 1121 metais nugalėjus pečenegus, išsi kėlė į kairįjį Dnepro krantą pas poloviečius; taigi ten jie gyveno aštuonis šimtmečius, ir būtent tai nulėmė lie tuvių genčių suteiktų vietovardžių ir upių pavadinimų pastovumą. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, pasak mūsų istorijos supratimo, hiriai atėjo į Rytus iš lietu vių krašto, esančio Nemuno žemupio dešiniojoje pakran tėje, kur jie gyveno prie Jūros upės. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191869