Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Istorinis įvykis

Gegužės trečiosios konstitucijos priėmimas

4 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Gegužės trečiosios konstitucijos priėmimas – istorinis įvykis, susijęs su Abiejų Tautų Respublikos politine pertvarka. Konstituciją priėmė nuo 1788 m. posėdžiavęs Ketverių metų seimas, o jos nuostatos įformino svarbias miestiečių teises ir numatė valstybės globą valstiečiams santykiuose su dvarininkais. Dokumente „Respublikos valstybės“ reiškė Lenkiją ir Lietuvą, todėl jis buvo reikšmingas ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos valstybingumo istorijai. Konstitucijos projekto apmatai buvo parengti remiantis 1789 m. Prancūzijos revoliucijos metu priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Išskirtinė detalė – III ir IV skyriuose minimas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir jo privilegijos Lietuvos bajorams.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Gegužės trečiosios konstitucijospriėmimas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Priežastys
  • Konstitucijos projekto apmatai buvo parašyti pagal 1789 m. Prancūzijos revoliucijos metu priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją; autoriai teigia, kad Lenkijos ir Lietuvos reformatoriai akivaizdžiai orientavosi į Prancūzijos revoliuciją.
  • 1789 m. Prancūzijos revoliucijos ir Gegužės trečiosios konstitucijos projekto rengimo kontekstas; taip šaltinio autoriai apibūdina reformatorių orientaciją.
Eiga
  • Nuo 1788 m. posėdžiavęs didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją.
  • Ketverių metų seimo veiklos ir konstitucijos priėmimo kontekstas.
Mastas
  • Konstitucija buvo susijusi su abiem Respublikos valstybėmis – Lenkija ir Lietuva.
  • Konstitucijos III ir IV skyriuose vartojama daugiskaita „Respublikos valstybės“; šaltinio autorius ją aiškina kaip Lenkiją ir Lietuvą.
Padariniai
  • Konstitucija įformino miestiečių teises, pirmąkart užsiminė apie valstybės globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais, o joje vartojamas terminas „tauta“ apėmė ne tik bajorus.
  • Konstitucijos nuostatų apibūdinimas šaltinyje; miestiečių luomui siekta suteikti beveik lygias teises su bajorais, o valstiečiams numatyta valstybės globa.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.

Įrodymai (1)
t-002vidutinis

Nuo 1788 m. posėdžiavęs Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. Prieš tai Seimas ėmėsi labai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą. Miestiečių teises ir įformino Gegužės trečiosios konstitucija. Joje pirmąkart užsiminta ir apie tai, kad valstybė teikia globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. Taigi konstitucijoje vartojamas terminas „tauta“ jau nereiškė tik „bajorų tautos“, o apėmė lygiai bajorus, miestiečius ir valstiečius. Konstitucija, aptardama valstybės politinę santvarką, rėmėsi Šarlio Monteskjė (Charles de Montesquieu) valdžių padalijimo principu.
t-003vidutinis

Gegužės trečiosios konstitucijos III ir IV skyriuose „Respublikos valstybės“ reiškė Lenkiją ir Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kartais abejojama, ar Gegužės trečioji yra ir Lietuvos valdymo įstatymas. Keista, nes ja vykdoma ne tik ,,Lenkijos pertvarka“. Konstitucijoje yra rašoma daugiskaita apie „Respublikos valstybes“, t. y. turima omenyje ir Lietuva. Nepaisant visų unitarinių tendencijų, konstitucijos teksto III ir IV skyriuose juodu ant balto parašyta ,,Respublikos valstybės“ – Lenkija ir Lietuva. Minimi ne tik bendri valdovai, bet ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir jo privilegijos Lietuvos bajorams.
t-004

Konstitucija baigiama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. Prieš tai Seimas ėmėsi labai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą. Miestiečių teises ir įformino Gegužės trečiosios konstitucija. Joje pirmąkart užsiminta ir apie tai, kad valstybė teikia globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. Taigi konstitucijoje vartojamas terminas „tauta“ jau nereiškė tik „bajorų tautos“, o apėmė lygiai bajorus, miestiečius ir valstiečius. Konstitucija, aptardama valstybės politinę santvarką, rėmėsi Šarlio Monteskjė (Charles de Montesquieu) valdžių padalijimo principu.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
Vytautas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—44