Istorinis įvykis

Gegužės trečiosios konstitucijos priėmimas

4 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 85

Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. Taigi Lenkijos ir Lietuvos reformatoriai akivaizdžiai orientavosi į Prancūzijos didžiąją revoliuciją.
t-002vidutinis

Nuo 1788 m. posėdžiavęs Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 91

2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. Prieš tai Seimas ėmėsi labai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą. Miestiečių teises ir įformino Gegužės trečiosios konstitucija. Joje pirmąkart užsiminta ir apie tai, kad valstybė teikia globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. Taigi konstitucijoje vartojamas terminas „tauta“ jau nereiškė tik „bajorų tautos“, o apėmė lygiai bajorus, miestiečius ir valstiečius. Konstitucija, aptardama valstybės politinę santvarką, rėmėsi Šarlio Monteskjė (Charles de Montesquieu) valdžių padalijimo principu.
t-003vidutinis

Gegužės trečiosios konstitucijos III ir IV skyriuose „Respublikos valstybės“ reiškė Lenkiją ir Lietuvą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 91

Kartais abejojama, ar Gegužės trečioji yra ir Lietuvos valdymo įstatymas. Keista, nes ja vykdoma ne tik ,,Lenkijos pertvarka“. Konstitucijoje yra rašoma daugiskaita apie „Respublikos valstybes“, t. y. turima omenyje ir Lietuva. Nepaisant visų unitarinių tendencijų, konstitucijos teksto III ir IV skyriuose juodu ant balto parašyta ,,Respublikos valstybės“ – Lenkija ir Lietuva. Minimi ne tik bendri valdovai, bet ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir jo privilegijos Lietuvos bajorams.

Konstitucija baigiama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 91

2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. Prieš tai Seimas ėmėsi labai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą. Miestiečių teises ir įformino Gegužės trečiosios konstitucija. Joje pirmąkart užsiminta ir apie tai, kad valstybė teikia globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. Taigi konstitucijoje vartojamas terminas „tauta“ jau nereiškė tik „bajorų tautos“, o apėmė lygiai bajorus, miestiečius ir valstiečius. Konstitucija, aptardama valstybės politinę santvarką, rėmėsi Šarlio Monteskjė (Charles de Montesquieu) valdžių padalijimo principu.