Lietuvos istorijos žinių lobynas
ivykis
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. Konstitucija baigiama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja.
Patikrinti teiginiai
Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.
Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Pran-\ncūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių de-\nklaraciją. Taigi Lenkijos ir Lietuvos reformatoriai akivaizdžiai orientavosi \nį Prancūzijos didžiąją revoliuciją.
Nuo 1788 m. posėdžiavęs Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją.
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. Prieš tai Seimas ėmėsi la- bai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą. Mies- tiečių teises ir įformino Gegužės trečiosios konstitucija. Joje pirmąkart užsiminta ir apie tai, kad valstybė teikia globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. Taigi konstitucijoje vartojamas terminas „tauta“ jau ne- reiškė tik „bajorų tautos“, o apėmė lygiai bajorus, miestiečius ir valstie- čius. Konstitucija, aptardama valstybės politinę santvarką, rėmėsi Šarlio Monteskjė (Charles de Montesquieu) valdžių padalijimo principu.
Gegužės trečiosios konstitucijos III ir IV skyriuose „Respublikos valstybės“ reiškė Lenkiją ir Lietuvą.
Kartais abejojama, ar Gegužės trečioji yra ir Lietuvos valdymo įstaty- mas. Keista, nes ja vykdoma ne tik ,,Lenkijos pertvarka“. Konstitucijoje yra rašoma daugiskaita apie „Respublikos valstybes“, t. y. turima omenyje ir Lietuva. Nepaisant visų unitarinių tendencijų, konstitucijos teksto III ir IV skyriuose juodu ant balto parašyta ,,Respublikos valstybės“ – Lenkija ir Lietuva. Minimi ne tik bendri valdovai, bet ir Lietuvos didysis kuni- gaikštis Vytautas ir jo privilegijos Lietuvos bajorams.
Konstitucija baigiama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja.
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. Prieš tai Seimas ėmėsi la- bai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą. Mies- tiečių teises ir įformino Gegužės trečiosios konstitucija. Joje pirmąkart užsiminta ir apie tai, kad valstybė teikia globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. Taigi konstitucijoje vartojamas terminas „tauta“ jau ne- reiškė tik „bajorų tautos“, o apėmė lygiai bajorus, miestiečius ir valstie- čius. Konstitucija, aptardama valstybės politinę santvarką, rėmėsi Šarlio Monteskjė (Charles de Montesquieu) valdžių padalijimo principu.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 4 | 4 |