Dusburgietis teigia, kad apie Gardino pilies sunaikinimą 1284 viešpaties metais tas pats magistras, kuriam niekad nebuvo gana karų su netikėliais, sutelkė stiprią kariuomenę ir vasarą su vadovu Skomantu patraukė prieš Gardino pilį520; persikėlęs per Nemuną, jis išdėstė savo šaulius. Dusburgietis teigia, kad po to tūkstantis aštuoni šimtai vyrų užpuolė šios pilies apylinkes, jas nusiaubė, degindami bei piešdami, ir patraukė namo su didžiausiu grobiu, paėmę daug žmonių į nelaisvę ar išžudę.
Vieniems drąsiai puolant, kitiems atkakliai ginantis, viena ir kita šalis neteko\ndaugybės [karių] užmuštaisiais ar sužeistaisiais. Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę. Po to tūkstantis\naštuoni šimtai vyrų užpuolė šios pilies apylinkes, jas nusiaubė, degindami bei piešdami,\nir patraukė namo su didžiausiu grobiu, paėmę daug žmonių į nelaisvę ar išžudę.
Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę. Po to tūkstantis\naštuoni šimtai vyrų užpuolė šios pilies apylinkes, jas nusiaubė, degindami bei piešdami,\nir patraukė namo su didžiausiu grobiu, paėmę daug žmonių į nelaisvę ar išžudę. Šiame\nvalsčiuje jie nukovė vieną bartą, pabėgusį iš Pagudės ir paskutiniosios atskalūnybės\nmetais paėmusį į nelaisvę Kristburgo ir Elbingo komtūrus su jų šeimynomis.
Apie Gardino pilies sunaikinimą\n\n 1284 viešpaties metais tas pats magistras, kuriam niekad nebuvo gana karų su\nnetikėliais, sutelkė stiprią kariuomenę ir vasarą su vadovu Skomantu patraukė prieš\nGardino pilį520; persikėlęs per Nemuną, jis išdėstė savo šaulius tinkamose vietose ir\npristatė prie sienų kopėčias; užvirė tokia žiauri kova, kad bailesnieji nė nedrįso į ją\nžiūrėti. Vieniems drąsiai puolant, kitiems atkakliai ginantis, viena ir kita šalis neteko\ndaugybės [karių] užmuštaisiais ar sužeistaisiais. Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę.
Derska, įsiteikę broliams, nuskubėjo pasitikti lietuvių kariuomenės ir ten, papasakoję savo tėvynainiams [bartams], kas dėjosi Gardino pilyje bei jo valsčiuje, be to, kaip jie pelnė brolių palankumą, išžudė lietuvius, o visą grobį išsigabeno į Pagudę, kur ir.
Apie Gardino pilies sunaikinimą\n\n 1284 viešpaties metais tas pats magistras, kuriam niekad nebuvo gana karų su\nnetikėliais, sutelkė stiprią kariuomenę ir vasarą su vadovu Skomantu patraukė prieš\nGardino pilį520; persikėlęs per Nemuną, jis išdėstė savo šaulius tinkamose vietose ir\npristatė prie sienų kopėčias; užvirė tokia žiauri kova, kad bailesnieji nė nedrįso į ją\nžiūrėti. Vieniems drąsiai puolant, kitiems atkakliai ginantis, viena ir kita šalis neteko\ndaugybės [karių] užmuštaisiais ar sužeistaisiais. Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę.
Kai broliai jam juos išskyrė, jis ir patraukė su jais prie Aukaimio pilies521, tačiau šios pilies vyrai, išdaviko iš anksto įspėti, susibūrė į vieną vietą, staiga juos užpuolė ir nukovė visus, išskyrus kelis, kuriems pavyko pasprukti.
Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę. Po to tūkstantis\naštuoni šimtai vyrų užpuolė šios pilies apylinkes, jas nusiaubė, degindami bei piešdami,\nir patraukė namo su didžiausiu grobiu, paėmę daug žmonių į nelaisvę ar išžudę. Šiame\nvalsčiuje jie nukovė vieną bartą, pabėgusį iš Pagudės ir paskutiniosios atskalūnybės\nmetais paėmusį į nelaisvę Kristburgo ir Elbingo komtūrus su jų šeimynomis.