1284 m. Ordino magistras su Skomantu patraukė prieš Gardino pilį, o broliai įsiveržė į ją ir sudegino.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 174
Apie Gardino pilies sunaikinimą\n\n 1284 viešpaties metais tas pats magistras, kuriam niekad nebuvo gana karų su\nnetikėliais, sutelkė stiprią kariuomenę ir vasarą su vadovu Skomantu patraukė prieš\nGardino pilį520; persikėlęs per Nemuną, jis išdėstė savo šaulius tinkamose vietose ir\npristatė prie sienų kopėčias; užvirė tokia žiauri kova, kad bailesnieji nė nedrįso į ją\nžiūrėti. Vieniems drąsiai puolant, kitiems atkakliai ginantis, viena ir kita šalis neteko\ndaugybės [karių] užmuštaisiais ar sužeistaisiais. Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę.
Po Gardino pilies sudeginimo 1800 vyrų nusiaubė jos apylinkes ir grįžo su dideliu grobiu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 174
Vieniems drąsiai puolant, kitiems atkakliai ginantis, viena ir kita šalis neteko\ndaugybės [karių] užmuštaisiais ar sužeistaisiais. Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę. Po to tūkstantis\naštuoni šimtai vyrų užpuolė šios pilies apylinkes, jas nusiaubė, degindami bei piešdami,\nir patraukė namo su didžiausiu grobiu, paėmę daug žmonių į nelaisvę ar išžudę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 174
Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę. Po to tūkstantis\naštuoni šimtai vyrų užpuolė šios pilies apylinkes, jas nusiaubė, degindami bei piešdami,\nir patraukė namo su didžiausiu grobiu, paėmę daug žmonių į nelaisvę ar išžudę. Šiame\nvalsčiuje jie nukovė vieną bartą, pabėgusį iš Pagudės ir paskutiniosios atskalūnybės\nmetais paėmusį į nelaisvę Kristburgo ir Elbingo komtūrus su jų šeimynomis.
Derska, įsiteikę broliams, nuskubėjo pasitikti lietuvių kariuomenės ir ten, papasakoję savo tėvynainiams [bartams], kas dėjosi Gardino pilyje bei jo valsčiuje, be to, kaip jie pelnė brolių palankumą, išžudė lietuvius, o visą grobį išsigabeno į Pagudę, kur ir.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 174
Apie Gardino pilies sunaikinimą\n\n 1284 viešpaties metais tas pats magistras, kuriam niekad nebuvo gana karų su\nnetikėliais, sutelkė stiprią kariuomenę ir vasarą su vadovu Skomantu patraukė prieš\nGardino pilį520; persikėlęs per Nemuną, jis išdėstė savo šaulius tinkamose vietose ir\npristatė prie sienų kopėčias; užvirė tokia žiauri kova, kad bailesnieji nė nedrįso į ją\nžiūrėti. Vieniems drąsiai puolant, kitiems atkakliai ginantis, viena ir kita šalis neteko\ndaugybės [karių] užmuštaisiais ar sužeistaisiais. Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę.
Kai broliai jam juos išskyrė, jis ir patraukė su jais prie Aukaimio pilies521, tačiau šios pilies vyrai, išdaviko iš anksto įspėti, susibūrė į vieną vietą, staiga juos užpuolė ir nukovė visus, išskyrus kelis, kuriems pavyko pasprukti.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 174
Galop iš dievo malonės broliai įsiveržė\nį pilį ir ją sudegino, o visus [pilėnus] išžudė arba paėmė į nelaisvę. Po to tūkstantis\naštuoni šimtai vyrų užpuolė šios pilies apylinkes, jas nusiaubė, degindami bei piešdami,\nir patraukė namo su didžiausiu grobiu, paėmę daug žmonių į nelaisvę ar išžudę. Šiame\nvalsčiuje jie nukovė vieną bartą, pabėgusį iš Pagudės ir paskutiniosios atskalūnybės\nmetais paėmusį į nelaisvę Kristburgo ir Elbingo komtūrus su jų šeimynomis.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Derska, įsiteikę broliams, nuskubėjo pasitikti lietuvių kariuomenės ir ten, papasakoję savo tėvynainiams [bartams], kas dėjosi Gardino pilyje bei jo valsčiuje, be to, kaip jie pelnė brolių palankumą, išžudė lietuvius, o visą grobį išsigabeno į Pagudę, kur ir gyvena, kaip gyvenę. 226 (221). Apie išdavystę, per kurią žuvo šimtas krikščionių 1285 viešpaties metais vienas skalvis, vardu Girdila, prieš atsivertimą saviškių didžiai gerbiamas, pasigyrė, jog, turėdamas šimtą ginkluotų vyrų, galėtų pridaryti lietuviams visokeriopų eibių. Kai broliai jam juos išskyrė, jis ir patraukė su jais prie Aukaimio pilies521, tačiau šios pilies vyrai, išdaviko iš anksto įspėti, susibūrė į vieną vietą, staiga juos užpuolė ir nukovė visus, išskyrus kelis, kuriems pavyko pasprukti.
Susietas teiginys: t-003
Susieti teiginiai: t-003
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai broliai jam juos išskyrė, jis ir patraukė su jais prie Aukaimio pilies521, tačiau šios pilies vyrai, išdaviko iš anksto įspėti, susibūrė į vieną vietą, staiga juos užpuolė ir nukovė visus, išskyrus kelis, kuriems pavyko pasprukti. 227 (222). Apie ketvirtąją atskalūnybę ir apie tai, kaip už ją buvo keršijama 1286 viešpaties metais brolis Ditrichas, Sembos fogtas, galėjo taip sakyti, kaip kadaise bylojęs Jobas: „Atėjo baisenybė, kurios bijojau“, mat bartai, ką tik atgavę brolių palankumą, ir pagudėnai bei kiti Prūsijos [žmonės], paklusę savo piktam įpročiui ir sugalvoję dar kartą sukilti prieš brolius, susimokė su kai kuriais kitais prūsais, kurių šlykštus elgesys teisėtai skatina viešai paskelbti jų vardus, tačiau šito nedarome iš pagarbos jų dabartinei padėčiai.
Susietas teiginys: t-004
Susieti teiginiai: t-004