Santrauka

1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas įsibrovė į Lietuvą ir sudegino namus Junigedos bei Pieštvės papiliuose. Pasroviui atskubėję lietuviai Nemune prarado tik vieną saviškį ir privertė priešų laivus pasukti atgal. Lietuviai per žvalgus sužinojo apie Kunono pasalas, pasislėpė miškuose ir po jo kariuomenės paleidimo nuniokojo kraštą.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Dalyviai ir vaidmenys

Nenurodyta

Eiga

Nenurodyta

Rezultatas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas įsibrovė į Lietuvą ir sudegino namus Junigedos bei Pieštvės papiliuose.
global_idt-185555
c-001
t-002 Pasroviui atskubėję lietuviai Nemune prarado tik vieną saviškį ir privertė priešų laivus pasukti atgal.
global_idt-185556
c-002
t-003 Lietuviai per žvalgus sužinojo apie Kunono pasalas, pasislėpė miškuose ir po jo kariuomenės paleidimo nuniokojo kraštą.
global_idt-185557
c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas įsibrovė į Lietuvą ir sudegino namus Junigedos bei Pieštvės papiliuose.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kur kas didesnės sėkmės kitais metais susilaukė šeši 178

Puslapis 177

šimtai raitelių. Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibro­ vęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuo­ menę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-002

Santrauka: Pasroviui atskubėję lietuviai Nemune prarado tik vieną saviškį ir privertė priešų laivus pasukti atgal.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raite­ lių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kai­ mus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls. Kunonas, gavęs žinią apie priešą, spėjo, jog šie braunasi į Notangą (mat ši buvo arčiausiai); tada sku­ biai patraukė su būriu į šalį ir, parinkęs gerą vietą pasaloms, pradėjo laukti jų pasirodant.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-003

Santrauka: Lietuviai per žvalgus sužinojo apie Kunono pasalas, pasislėpė miškuose ir po jo kariuomenės paleidimo nuniokojo kraštą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Be abejonės, lietuviai būtų buvę sumušti, jeigu, neatsargiai veikda­ mi, būtų patekę į šias pasalas, tačiau, laiku sužinoję per žvalgus apie klastą, tol tūnojo nesirodydami miš­ kų tankmėse, kol Kunonas, pamanęs, jog jie jau bus pasitraukę ir aplink visur saugu, paleido kariuomenę. Tik tada lietuviai, išėję iš slėpynių, saugiai pasklido po laukus ir pradėjo visą kraštą baisiai niokoti. Jie išžudė daugybę žmonių, prisiplėšė visokio grobio, bet tik du šimtus dvidešimt žmonių išsivedė į vergovę.

teiginio_tipassaltinio_teiginys

Ryšiai

Susiję objektai