Istorinis įvykis

Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas Muravjovo laikais

4 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas Muravjovo laikais: pirmiausia buvo uždrausta statyti naujas ir remontuoti senas bažnyčias, uždrausta ruošti procesijas ir viešai sakyti pa- mokslus. Kunigų gyvenimą valdžia taip pat kontroliavo. Be vietos civilinės valdžios leidimo ne tik nebuvo galima skirti kunigų, bet ir. Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas Muravjovo laikais: be to, Muravjovas ėmė tikrinti, kurios bažnyčios buvo įsi- vėlusios į sukilimą. Tokių buvo surasta 32, ir jos visos buvo uždarytos. Be jų, dar buvo uždarytos 52 kop- lyčios: joms buvo prikišta, kad be leidimo buvusios pasta- tytos. Nebuvo aplenkti nė. Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas Muravjovo laikais: užkliuvo Muravjovui ir Lietuvos kaimuose bei pakelėse stovį kryžiai. Esą, kunigai tyčia jų daugybę pristatą, norėdami įrodyti krašto katalikiškumą ir skirtingumą nuo Rusijos. Todėl ir jie buvo uždrausti statyti be leidimo; buvo leidžiami statyti tik tokie.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vilniaus vyskupijos klierikų kolegijaBažnyčios ir religinio gyvenimosuvaržymas Muravjovo laikais

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

Muravjovo laikais buvo uždarytos 32 su sukilimu sietos bažnyčios, 52 koplyčios ir apie 20 vienuolynų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Be to, Muravjovas ėmė tikrinti, kurios bažnyčios buvo įsivėlusios į sukilimą. Tokių buvo surasta 32, ir jos visos buvo uždarytos. Be jų, dar buvo uždarytos 52 koplyčios: joms buvo prikišta, kad be leidimo buvusios pastatytos. Nebuvo aplenkti nė vienuolynai: juos paskelbė „lotyniškos lenkiškos propagandos lizdais ir sukilimo šaknimis". Apie 20 vienuolynų pripažino dalyvavus sukilime ir juos uždarė.

Muravjovo laikais buvo uždrausta statyti naujas ir remontuoti senas bažnyčias, rengti procesijas ir viešai sakyti pamokslus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmiausia buvo uždrausta statyti naujas ir remontuoti senas bažnyčias, uždrausta ruošti procesijas ir viešai sakyti pamokslus. Kunigų gyvenimą valdžia taip pat kontroliavo. Be vietos civilinės valdžios leidimo ne tik nebuvo galima skirti kunigų, bet ir patiems kunigams išvažiuoti iš parapijos ribų. Įstoti į seminariją taip pat reikėjo leidimo. Pamokslus leido sakyti tik iš spausdintų ir valdžios patvirtintų pamokslų rinkinių.

Muravjovo laikais Žemaičių vyskupui su įstaigomis buvo įsakyta persikelti iš Varnių į Kauną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Žemaičių vyskupystės centras tuo tarpu buvo Varniai. Kad lengviau būtų prižiūrėti vyskupą ir kapitulą, buvo įsakyta vyskupui su visomis įstaigomis persikelti į Kauną, kur buvo gubernatorius. Čia gubernatoriui buvo liepta stropiai sekti, kad niekas iš kapitulos narių be leidimo neišvažiuotų iš miesto. Taip pat buvo įsakyta sekti visus kunigus, atvykstančius pas vyskupą.

Muravjovo laikais Lietuvos kaimuose ir pakelėse kryžius buvo uždrausta statyti be leidimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Užkliuvo Muravjovui ir Lietuvos kaimuose bei pakelėse stovį kryžiai. Esą, kunigai tyčia jų daugybę pristatą, norėdami įrodyti krašto katalikiškumą ir skirtingumą nuo Rusijos. Todėl ir jie buvo uždrausti statyti be leidimo; buvo leidžiami statyti tik tokie kryžiai, kurie, esą, aiškiai skirti religiniams reikalams, o ne „lenkiškajai propagandai".
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—44