Istorinis įvykis

Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas Muravjovo laikais

4 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001

Muravjovo laikais buvo uždarytos 32 su sukilimu sietos bažnyčios, 52 koplyčios ir apie 20 vienuolynų.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 502

Be to, Muravjovas ėmė tikrinti, kurios bažnyčios buvo įsivėlusios į sukilimą. Tokių buvo surasta 32, ir jos visos buvo uždarytos. Be jų, dar buvo uždarytos 52 koplyčios: joms buvo prikišta, kad be leidimo buvusios pastatytos. Nebuvo aplenkti nė vienuolynai: juos paskelbė „lotyniškos lenkiškos propagandos lizdais ir sukilimo šaknimis". Apie 20 vienuolynų pripažino dalyvavus sukilime ir juos uždarė.

t-002

Muravjovo laikais buvo uždrausta statyti naujas ir remontuoti senas bažnyčias, rengti procesijas ir viešai sakyti pamokslus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 502

Pirmiausia buvo uždrausta statyti naujas ir remontuoti senas bažnyčias, uždrausta ruošti procesijas ir viešai sakyti pamokslus. Kunigų gyvenimą valdžia taip pat kontroliavo. Be vietos civilinės valdžios leidimo ne tik nebuvo galima skirti kunigų, bet ir patiems kunigams išvažiuoti iš parapijos ribų. Įstoti į seminariją taip pat reikėjo leidimo. Pamokslus leido sakyti tik iš spausdintų ir valdžios patvirtintų pamokslų rinkinių.

t-003

Muravjovo laikais Žemaičių vyskupui su įstaigomis buvo įsakyta persikelti iš Varnių į Kauną.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 502

Žemaičių vyskupystės centras tuo tarpu buvo Varniai. Kad lengviau būtų prižiūrėti vyskupą ir kapitulą, buvo įsakyta vyskupui su visomis įstaigomis persikelti į Kauną, kur buvo gubernatorius. Čia gubernatoriui buvo liepta stropiai sekti, kad niekas iš kapitulos narių be leidimo neišvažiuotų iš miesto. Taip pat buvo įsakyta sekti visus kunigus, atvykstančius pas vyskupą.

t-004

Muravjovo laikais Lietuvos kaimuose ir pakelėse kryžius buvo uždrausta statyti be leidimo.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 502

Užkliuvo Muravjovui ir Lietuvos kaimuose bei pakelėse stovį kryžiai. Esą, kunigai tyčia jų daugybę pristatą, norėdami įrodyti krašto katalikiškumą ir skirtingumą nuo Rusijos. Todėl ir jie buvo uždrausti statyti be leidimo; buvo leidžiami statyti tik tokie kryžiai, kurie, esą, aiškiai skirti religiniams reikalams, o ne „lenkiškajai propagandai".