Šiame gabale gynyba aprašoma kaip nuoseklus AT rūmų, jų prieigų ir visuomenės pasipriešinimo organizavimas nuo sausio dienų iki rugpjūčio pučo. Tekste aiškiai siejami Sausio 13-osios nakties įvykiai, vėlesni fortifikavimo darbai ir rugpjūčio mėnesio įtampos eskalacija. Pirmosiomis sausio dienomis gynėjai buvo išdėstyti ginti rūmus, jų išorinį perimetrą ir atakuoti sovietų pajėgas iš nugaros Gynyba buvo grindžiama trimis principais, o politinė vadovybė laikėsi nuostatos nepasiduoti, bet ir neperžengti paskutinės ribos be būtinybės.
1991 m. sausio 11–13 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose duota Lietuvos kario savanorio priesaika; gynybos tarybos posėdyje nuspręsta rūmus ginklu ginti Lietuvos kariams savanoriams.
Šaltinyje aprašoma 1991 m. sausio 11–13 d. įvykių eiga.
Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynėjais laikyti Krašto apsaugos departamento darbuotojai, pasieniečiai, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos pareigūnai, šauliai ir savanoriais atėję Lietuvos piliečiai.
Šaltinis šias grupes įvardija kaip rūmuose buvusius gynėjus.
Lietuvos kario savanorio priesaika, šaltinio vertinimu, tapo teisiniu pagrindu Lietuvos piliečiui ginklu ginti savo valstybę ir davė pradžią naujai karinei organizacijai.
Tai 2013 m. šaltinio autoriaus pateiktas istorinis ir teisinis įvykio vertinimas.
Galų gale 1991 m. sausio 13-osios naktį užpuolė ginklu. Įvardijome tai kaip karinę agresiją ir karo stovį, kurį mums primetė svetima jėga - ssrs politinė ir karinė vadovybė. Sudarėme savo Laikinąją gynybos vadovybę ir toliau laikydamiesi nesmurtinio pasipriešinimo civilių piliečių apsisprendimu. Jie plikomis rankomis, dainuodami ir melsdamiesi, stojo skersai kelio sovietų užpuolikui.
Šimėno dingimas - tai proimperiniy jėgų darbo rezultatas, nes jį om Parlamento gynybos principai Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio, nesmurtinio pasipriešinimo organizavimas. Organizuojant gynybą, informacijos valdymas buvo itin aukšto lygio, pagrįsLietuvos atsikūrimas tas tiek kryptingomis operacijomis, tiek ir eee as ae Ls Ms c „ kap eis ice visuomenės poziciją sugebėjo įtikinti izoliuotis).
Sausio 11-13 d. priesaika sudarė teisinį pagrindą Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu, o gynyboje dalyvavo kariai savanoriai, KAD darbuotojai, pasieniečiai, apsaugos pareigūnai ir šauliai.
Lietuvos pasiryžimas ir kovos metodai tapo pavyzdžiu bei „Sausio 11-13 dienomis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose duota Lietuvos kario savanorio priesaika padarė pradžią naujai atsiradusiai karinei organizacijai. Tai buvo teisinis pagrindas Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu. Taip buvo nuspręsta gynybos tarybos posėdyje - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ginklu gins Lietuvos kariai savanoriai. Po šia sąvoka sutilpo visi Aukščiausiosios Tarybos rūmuose buvę gynėjai Krašto apsaugos departamento darbuotojai, pasieniečiai, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos pareigūnai, šauliai ir Lietuvos piliečiai, savanoriais atėję ginti savo valstybės Laisvę ir Nepriklausomybę.“ įkvėpė kovai už savo ateitį ir kitas regiono valstybes, įskaitant pačią Rusiją, taip pat pagreitino Vakarų valstybių apsisprendimą pripažinti į laisvąją bendriją grįžusių valstybių nepriklausomybę.
Karinės inžinerijos prasme rūmų gynyba buvo sudaryta iš trijų žiedų: rūmų vidaus, išorinio perimetro, tolimųjų rūmų prieigų. Inžineriniai įtvirtinimai buvo įrenginėjami trimis etapais.
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uzduotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gynėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojančias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu dalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų vyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu kitoje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos stogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pasipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos!
„Nepuolam, bet nesitraukiam“ gynybinė nuostata pasiekė savo kulminaciją. Užpuolikų aukomis krito 14 laisvės gynėjų, netoli tūkstančio buvo sužeistų. Agresoriai kažkodėl nušovė į nugarą ir vieną saviškį, užėmė radijo ir televizijos pastatus. Parlamento nebepuolė, sutriko ir tai buvo Lietuvos pergalė.
1991 m. sausio 11–12 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmų viduje spygliuota viela apraizgyti praėjimai ir ventiliacinės angos, o pirmasis aukštas sutvirtintas smėlio maišais bei armatūros tinklais.
Inžineriniai įtvirtinimai buvo įrenginėjami trimis etapais. Pirmiausia, dar sausio 11-12 d., rūmų viduje spygliuota viela buvo apraizgyta dalis praėjimų ir ventiliacinių ## Puslapis 261 angų, smėlio maišais ir armatūros tinklais įtvirtintas pagrindinių AT rūmų pirmasis aukštas, užminuoti laiptai į antrą aukštą, pradėtos įrenginėti baldų barikados rūmų viduje.
Trečiasis gynybinių įrengimų etapas prasidėjo jau po sausio 13-osios. Nuo stichinio barikadų statymo pereita prie planingos gynybos sistemos kūrimo, kuriai vadovavo 260 AUKŠČIAUSIOS TARYBOS GYNYBA 1991 m. ir profesionalūs inžinieriai, ir iš sovietinės armijos pasitraukę lietuviai desantininkai karininkai, ir Afganistano karo veteranai, Karininkų kursų instruktoriai. Pirmosiomis savaitėmis po kruvinosios nakties buvo įrengtos smėlio, akmenų ir gelžbetonio barikados vietoje ankstesnių „lengvųjų“ barikadų, atliekami kiti fortifikavimo darbai.