Santrauka
Lietuvos vadovybė sovietų agresijos akistatoje siekė fiksuoti karinės agresijos faktą ir užtikrinti politinį šalies atstovavimą. Parlamento gynyba buvo grindžiama trimis principais: agresijos fiksavimu ir informacijos sklaida, gynyba kariniais metodais bei pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo organizavimu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: politinė praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Lietuvos vadovybė sovietų agresijos akistatoje siekė fiksuoti karinės agresijos faktą ir užtikrinti politinį šalies atstovavimą. | c-001 | |
| t-005 Parlamento gynyba buvo grindžiama trimis principais: agresijos fiksavimu ir informacijos sklaida, gynyba kariniais metodais bei pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo organizavimu. | c-003 | |
| t-006 Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją priešintis bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuvos vadovybė sovietų agresijos akistatoje siekė fiksuoti karinės agresijos faktą ir užtikrinti politinį šalies atstovavimą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Atkurtos Lietuvos valstybės vadovybė so- vietų agresijos akistatoje siekė sutelktomis visuomenės ir gynėjų pajėgomis fiksuoti karinės agresijos prieš Lietuvos Respubliką
Puslapis 257
faktą. Pasirūpinti, kad sovietinė agresija būtų pastebėta tarptautinės bendruomenės, kiek įmanoma platesniu mastu. Sovietams užėmus valstybinius objektus, užtikrinti politinį šalies atstovavimą bei organizuoti įvairiapusišką pasipriešinimą okupantams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją priešintis bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uz- duotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gy- nėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojan- čias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu dalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų vyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu ki- toje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos stogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pa- sipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos!
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Parlamento gynyba buvo grindžiama trimis principais: agresijos fiksavimu ir informacijos sklaida, gynyba kariniais metodais bei pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo organizavimu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Parlamento gynybos principai Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio, nesmurtinio pasi- priešinimo organizavimas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |