Santrauka
Šiame gabale gynyba aprašoma kaip nuoseklus AT rūmų, jų prieigų ir visuomenės pasipriešinimo organizavimas nuo sausio dienų iki rugpjūčio pučo. Tekste aiškiai siejami Sausio 13-osios nakties įvykiai, vėlesni fortifikavimo darbai ir rugpjūčio mėnesio įtampos eskalacija. Pirmosiomis sausio dienomis gynėjai buvo išdėstyti ginti rūmus, jų išorinį perimetrą ir atakuoti sovietų pajėgas iš nugaros Gynyba buvo grindžiama trimis principais, o politinė vadovybė laikėsi nuostatos nepasiduoti, bet ir neperžengti paskutinės ribos be būtinybės.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-009 Pirmosiomis sausio dienomis gynėjai buvo išdėstyti ginti rūmus, jų išorinį perimetrą ir atakuoti sovietų pajėgas iš nugaros. | c-001 | |
| t-010 Gynyba buvo grindžiama trimis principais, o politinė vadovybė laikėsi nuostatos nepasiduoti, bet ir neperžengti paskutinės ribos be būtinybės. | c-002 | |
| t-011 Karinės inžinerijos prasme Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybą sudarė rūmų vidaus, išorinio perimetro ir tolimųjų prieigų žiedai. | c-003 | |
| t-012 1991 m. sausio 13-osios naktį užpuolimas buvo įvardytas kaip karinė agresija ir svetimos jėgos primestas karo stovis. | c-004 | |
| t-013 Sausio 13-osios naktį žuvo 14 laisvės gynėjų, netoli tūkstančio buvo sužeisti, o Parlamento užpuolikai nebepuolė. | c-005 | |
| t-014 Pirmosiomis savaitėmis po kruvinosios nakties buvo įrengtos smėlio, akmenų ir gelžbetonio barikados, o gynyba buvo planingai stiprinama. | c-006 | |
| t-015 Artėjant 1991 m. rugpjūčio Maskvos pučui, Lietuvos kariai jau turėjo pirmąsias uniformas, o AT gynyba buvo geriau organizuota. | c-007 | |
| t-016 Sausio 11-13 d. priesaika sudarė teisinį pagrindą Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu, o gynyboje dalyvavo kariai savanoriai, KAD darbuotojai, pasieniečiai, apsaugos pareigūnai ir šauliai. | c-008 | |
| t-017 Šimėno dingimas - tai proimperiniy jėgų darbo rezultatas, nes jį om Parlamento gynybos principai Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio. | c-009 | |
| t-018 Karinės inžinerijos prasme rūmų gynyba buvo sudaryta iš trijų žiedų: rūmų vidaus, išorinio perimetro, tolimųjų rūmų prieigų. | c-010 | |
| t-019 Pirmiausia, dar sausio 11-12 d., rūmų viduje spygliuota viela buvo apraizgyta dalis praėjimų ir ventiliacinių ## Puslapis 261 angų, smėlio maišais ir armatūros tinklais įtvirtintas pagrindinių AT rūmų pirmasis aukštas, užminuoti laiptai į antrą aukštą. | c-011 | |
| t-020 Tačiau Aukščiausioji Taryba buvo paskutinė riba, kurią sovietams peržengus, būtų pereita prie atviros ginkluotos konfrontacijos. | c-012 | |
| t-021 Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uzduotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gynėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojančias. | c-013 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pirmosiomis sausio dienomis gynėjai buvo išdėstyti ginti rūmus, jų išorinį perimetrą ir atakuoti sovietų pajėgas iš nugaros.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uz- duotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gy- nėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojan- čias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu dalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų vyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu ki- toje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos stogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pa- sipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos!
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gynyba buvo grindžiama trimis principais, o politinė vadovybė laikėsi nuostatos nepasiduoti, bet ir neperžengti paskutinės ribos be būtinybės.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Parlamento gynybos principai Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio, nesmurtinio pasi- priešinimo organizavimas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karinės inžinerijos prasme Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybą sudarė rūmų vidaus, išorinio perimetro ir tolimųjų prieigų žiedai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
puolančiųjų. Karinės inžinerijos prasme rūmų gynyba buvo sudaryta iš trijų žiedų: rūmų vidaus, išorinio perimetro, tolimųjų rūmų prieigų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1991 m. sausio 13-osios naktį užpuolimas buvo įvardytas kaip karinė agresija ir svetimos jėgos primestas karo stovis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Galų gale 1991 m. sausio 13-osios naktį užpuolė ginklu. Įvardijome tai kaip karinę agresiją ir karo stovį, kurį mums primetė svetima jėga - ssrs politinė ir karinė vadovybė. Sudarėme savo Laikinąją gynybos vadovybę ir toliau laikydamiesi nesmurtinio pasiprieši- nimo civilių piliečių apsisprendimu. Jie plikomis rankomis, dai- nuodami ir melsdamiesi, stojo skersai kelio sovietų užpuolikui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sausio 13-osios naktį žuvo 14 laisvės gynėjų, netoli tūkstančio buvo sužeisti, o Parlamento užpuolikai nebepuolė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
„Nepuolam, bet nesitraukiam“ gynybinė nuostata pasiekė savo kulminaciją. Užpuolikų aukomis krito 14 laisvės gynėjų, netoli tūkstančio buvo sužeistų. Agresoriai kažkodėl nušovė į nugarą ir vieną saviškį, užėmė radijo ir televizijos pastatus. Parlamento nebepuolė, sutriko ir tai buvo Lietuvos pergalė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmosiomis savaitėmis po kruvinosios nakties buvo įrengtos smėlio, akmenų ir gelžbetonio barikados, o gynyba buvo planingai stiprinama.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Trečiasis gynybinių įrengimų etapas pra- sidėjo jau po sausio 13-osios. Nuo stichinio barikadų statymo pereita prie planingos gynybos sistemos kūrimo, kuriai vadovavo
260 AUKŠČIAUSIOS TARYBOS GYNYBA 1991 m.
ir profesionalūs inžinieriai, ir iš sovietinės armijos pasitraukę lietuviai desantininkai karininkai, ir Afganistano karo veteranai, Karininkų kursų instruktoriai. Pirmosiomis savaitėmis po kruvinosios nakties buvo įrengtos smėlio, akmenų ir gelžbetonio ba- rikados vietoje ankstesnių „lengvųjų“ bari- kadų, atliekami kiti fortifikavimo darbai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Artėjant 1991 m. rugpjūčio Maskvos pučui, Lietuvos kariai jau turėjo pirmąsias uniformas, o AT gynyba buvo geriau organizuota.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
k k < de Artėjant 1991 m. rugpjūčio Maskvos pučo įvykiams, Lietuvos kariai jau turėjo pirmąsias uniformas, AT gynėjai met niekas nesiskundė dėl nepriteklių, bet gavo daugiau kovinių ginklų, AT gynyba buvo geriau organizuota. Tačiau jų vis tiek labai trūko, todėl buvo nau- demonstravo kantrybę ir išradingumą prieš | dojami ir Antrojo pasaulinio karo laikų ginklai sovietų spaudimą. Galutinis egzaminas dėl Kovo 11-osios apsisprendimo buvo laikomas būtent 1991 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sausio 11-13 d. priesaika sudarė teisinį pagrindą Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu, o gynyboje dalyvavo kariai savanoriai, KAD darbuotojai, pasieniečiai, apsaugos pareigūnai ir šauliai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
„Sausio 11-13 dienomis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose duota Lietuvos kario savano- rio priesaika padarė pradžią naujai atsiradusiai karinei organizacijai. Tai buvo teisinis pagrindas Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu. Taip buvo nuspręsta gynybos tarybos posėdyje - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ginklu gins Lietuvos kariai savanoriai. Po šia sąvoka sutilpo visi Aukščiausiosios Tarybos rūmuose buvę gynėjai - Krašto apsaugos departamento darbuotojai, pasieniečiai, Aukščiausiosios Tarybos ap- saugos pareigūnai, šauliai ir Lietuvos piliečiai, savanoriais atėję ginti savo valstybės Laisvę ir Nepriklausomybę.“
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šimėno dingimas - tai proimperiniy jėgų darbo rezultatas, nes jį om Parlamento gynybos principai Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šimėno dingimas - tai proimperiniy jėgų darbo rezultatas, nes jį om
Parlamento gynybos principai Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio, nesmurtinio pasi- priešinimo organizavimas.
Organizuojant gynybą, informacijos valdymas buvo itin aukšto lygio, pagrįs-
Lietuvos atsikūrimas
tas tiek kryptingomis operacijomis, tiek ir eee as ae Ls Ms c „ kap eis ice visuomenės poziciją sugebėjo įtikinti izoliuotis).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karinės inžinerijos prasme rūmų gynyba buvo sudaryta iš trijų žiedų: rūmų vidaus, išorinio perimetro, tolimųjų rūmų prieigų.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Karinės inžinerijos prasme rūmų gynyba buvo sudaryta iš trijų žiedų: rūmų vidaus, išorinio perimetro, tolimųjų rūmų prieigų.
Inžineriniai įtvirtinimai buvo įrenginė- jami trimis etapais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmiausia, dar sausio 11-12 d., rūmų viduje spygliuota viela buvo apraizgyta dalis praėjimų ir ventiliacinių Puslapis 261 angų, smėlio maišais ir armatūros tinklais įtvirtintas pagrindinių AT rūmų pirmasis aukštas, užminuoti laiptai į antrą aukštą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Inžineriniai įtvirtinimai buvo įrenginė- jami trimis etapais. Pirmiausia, dar sausio 11-12 d., rūmų viduje spygliuota viela buvo apraizgyta dalis praėjimų ir ventiliacinių
Puslapis 261
angų, smėlio maišais ir armatūros tinklais įtvirtintas pagrindinių AT rūmų pirmasis aukštas, užminuoti laiptai į antrą aukštą, pradėtos įrenginėti baldų barikados rūmų viduje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau Aukščiausioji Taryba buvo paskutinė riba, kurią sovietams peržengus, būtų pereita prie atviros ginkluotos konfrontacijos.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
]
Visą laiką politinė vadovybė akcentavo taikų pasipriešinimą be jokios jėgos naudo- jimo. Tačiau Aukščiausioji Taryba buvo paskutinė riba, kurią sovietams peržengus, būtų pereita prie atviros ginkluotos konfrontacijos. Veiksmai neturėjo apsiriboti Aukščiausiąja Taryba ir jos prieigomis, viskas turėjo išplisti po visą miestą. Užpuolę parlamentą sovie- tai būtų patys puolami.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uzduotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gynėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojančias.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uz- duotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gy- nėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojan- čias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu dalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų vyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu ki- toje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos stogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pa- sipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos!
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |