Šiame gabale gynyba aprašoma kaip nuoseklus AT rūmų, jų prieigų ir visuomenės pasipriešinimo organizavimas nuo sausio dienų iki rugpjūčio pučo. Tekste aiškiai siejami Sausio 13-osios nakties įvykiai, vėlesni fortifikavimo darbai ir rugpjūčio mėnesio įtampos eskalacija. Pirmosiomis sausio dienomis gynėjai buvo išdėstyti ginti rūmus, jų išorinį perimetrą ir atakuoti sovietų pajėgas iš nugaros Gynyba buvo grindžiama trimis principais, o politinė vadovybė laikėsi nuostatos nepasiduoti, bet ir neperžengti paskutinės ribos be būtinybės.
Sausio 11-13 d. priesaika sudarė teisinį pagrindą Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu, o gynyboje dalyvavo kariai savanoriai, KAD darbuotojai, pasieniečiai, apsaugos pareigūnai ir šauliai.
Lietuvos pasiryži- mas ir kovos metodai tapo pavyzdžiu bei „Sausio 11-13 dienomis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose duota Lietuvos kario savano- rio priesaika padarė pradžią naujai atsiradusiai karinei organizacijai. Tai buvo teisinis pagrindas Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu. Taip buvo nuspręsta gynybos tarybos posėdyje - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ginklu gins Lietuvos kariai savanoriai. Po šia sąvoka sutilpo visi Aukščiausiosios Tarybos rūmuose buvę gynėjai - Krašto apsaugos departamento darbuotojai, pasieniečiai, Aukščiausiosios Tarybos ap- saugos pareigūnai, šauliai ir Lietuvos piliečiai, savanoriais atėję ginti savo valstybės Laisvę ir Nepriklausomybę.“ įkvėpė kovai už savo ateitį ir kitas regiono valstybes, įskaitant pačią Rusiją, taip pat pagreitino Vakarų valstybių apsispren- dimą pripažinti į laisvąją bendriją grįžu- sių valstybių nepriklausomybę.
Karinės\ninžinerijos prasme rūmų\ngynyba buvo sudaryta iš trijų žiedų: rūmų\nvidaus, išorinio perimetro, tolimųjų rūmų\nprieigų.\n\nInžineriniai įtvirtinimai buvo įrenginė-\njami trimis etapais.
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uz- duotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gy- nėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojan- čias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu dalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų vyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu ki- toje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos stogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pa- sipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos!
„Nepuolam, bet nesitraukiam“ gynybinė nuostata pasiekė savo kulminaciją. Užpuolikų aukomis krito 14 laisvės gynėjų, netoli tūkstančio buvo sužeistų. Agresoriai kažkodėl nušovė į nugarą ir vieną saviškį, užėmė radijo ir televizijos pastatus. Parlamento nebepuolė, sutriko ir tai buvo Lietuvos pergalė.
1991 m. sausio 11–12 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmų viduje spygliuota viela apraizgyti praėjimai ir ventiliacinės angos, o pirmasis aukštas sutvirtintas smėlio maišais bei armatūros tinklais.
Inžineriniai įtvirtinimai buvo įrenginė-\njami trimis etapais. Pirmiausia, dar sausio\n11-12 d., rūmų viduje spygliuota viela buvo\napraizgyta dalis praėjimų ir ventiliacinių\n\n## Puslapis 261\n\nangų, smėlio maišais ir armatūros tinklais\nįtvirtintas pagrindinių AT rūmų pirmasis\naukštas, užminuoti laiptai į antrą aukštą,\npradėtos įrenginėti baldų barikados rūmų\nviduje.
Trečiasis gynybinių įrengimų etapas pra- sidėjo jau po sausio 13-osios. Nuo stichinio barikadų statymo pereita prie planingos gynybos sistemos kūrimo, kuriai vadovavo 260 AUKŠČIAUSIOS TARYBOS GYNYBA 1991 m. ir profesionalūs inžinieriai, ir iš sovietinės armijos pasitraukę lietuviai desantininkai karininkai, ir Afganistano karo veteranai, Karininkų kursų instruktoriai. Pirmosiomis savaitėmis po kruvinosios nakties buvo įrengtos smėlio, akmenų ir gelžbetonio ba- rikados vietoje ankstesnių „lengvųjų“ bari- kadų, atliekami kiti fortifikavimo darbai.