Santrauka
Šiame gabale gynyba aprašoma kaip nuoseklus AT rūmų, jų prieigų ir visuomenės pasipriešinimo organizavimas nuo sausio dienų iki rugpjūčio pučo. Tekste aiškiai siejami Sausio 13-osios nakties įvykiai, vėlesni fortifikavimo darbai ir rugpjūčio mėnesio įtampos eskalacija. Pirmosiomis sausio dienomis gynėjai buvo išdėstyti ginti rūmus, jų išorinį perimetrą ir atakuoti sovietų pajėgas iš nugaros Gynyba buvo grindžiama trimis principais, o politinė vadovybė laikėsi nuostatos nepasiduoti, bet ir neperžengti paskutinės ribos be būtinybės.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Sausio 11-13 d. priesaika sudarė teisinį pagrindą Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu, o gynyboje dalyvavo kariai savanoriai, KAD darbuotojai, pasieniečiai, apsaugos pareigūnai ir šauliai. |
| t-002 Karinės inžinerijos prasme Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybą sudarė rūmų vidaus, išorinio perimetro ir tolimųjų prieigų žiedai. |
| t-003 Gynyba buvo grindžiama trimis principais, o politinė vadovybė laikėsi nuostatos nepasiduoti, bet ir neperžengti paskutinės ribos be būtinybės. |
| t-004 Pirmomis sausio įvykių dienomis mažesnioji Aukščiausiosios Tarybos gynėjų dalis turėjo užduotį ginti rūmus ir jų išorinį perimetrą. |
| t-005 Sausio 13-osios naktį žuvo 14 laisvės gynėjų, netoli tūkstančio buvo sužeisti, o Parlamento užpuolikai nebepuolė. |
| t-006 1991 m. sausio 11–12 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmų viduje spygliuota viela apraizgyti praėjimai ir ventiliacinės angos, o pirmasis aukštas sutvirtintas smėlio maišais bei armatūros tinklais. |
| t-007 Pirmosiomis savaitėmis po kruvinosios nakties buvo įrengtos smėlio, akmenų ir gelžbetonio barikados, o gynyba buvo planingai stiprinama. |
| t-008 Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai priskiriami trys principai: agresijos fiksavimas, karinė gynyba ir pilietinis nesmurtinis pasipriešinimas. |
| t-009 Artėjant 1991 m. rugpjūčio Maskvos pučui, Lietuvos kariai jau turėjo pirmąsias uniformas, o Aukščiausiosios Tarybos gynyba buvo geriau organizuota. |
| t-010 1991 m. sausio 13-osios naktį užpuolimas buvo įvardytas kaip karinė agresija ir svetimos jėgos primestas karo stovis. |
| t-011 1991 m. sausio 11–13 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose duota Lietuvos kario savanorio priesaika tapo teisiniu pagrindu piliečiui ginklu ginti valstybę. |
| t-012 Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji Aukščiausiosios Tarybos gynėjų dalis turėjo aiškesnę užduotį ginti rūmus ir jų išorinį perimetrą. |