Sausio 11-13 d. priesaika sudarė teisinį pagrindą Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu, o gynyboje dalyvavo kariai savanoriai, KAD darbuotojai, pasieniečiai, apsaugos pareigūnai ir šauliai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 265
Lietuvos pasiryžimas ir kovos metodai tapo pavyzdžiu bei „Sausio 11-13 dienomis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose duota Lietuvos kario savanorio priesaika padarė pradžią naujai atsiradusiai karinei organizacijai. Tai buvo teisinis pagrindas Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu. Taip buvo nuspręsta gynybos tarybos posėdyje - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ginklu gins Lietuvos kariai savanoriai. Po šia sąvoka sutilpo visi Aukščiausiosios Tarybos rūmuose buvę gynėjai Krašto apsaugos departamento darbuotojai, pasieniečiai, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos pareigūnai, šauliai ir Lietuvos piliečiai, savanoriais atėję ginti savo valstybės Laisvę ir Nepriklausomybę.“ įkvėpė kovai už savo ateitį ir kitas regiono valstybes, įskaitant pačią Rusiją, taip pat pagreitino Vakarų valstybių apsisprendimą pripažinti į laisvąją bendriją grįžusių valstybių nepriklausomybę.
Karinės inžinerijos prasme Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybą sudarė rūmų vidaus, išorinio perimetro ir tolimųjų prieigų žiedai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 260
Karinės inžinerijos prasme rūmų gynyba buvo sudaryta iš trijų žiedų: rūmų vidaus, išorinio perimetro, tolimųjų rūmų prieigų. Inžineriniai įtvirtinimai buvo įrenginėjami trimis etapais.
Pirmomis sausio įvykių dienomis mažesnioji Aukščiausiosios Tarybos gynėjų dalis turėjo užduotį ginti rūmus ir jų išorinį perimetrą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 257
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uzduotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gynėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojančias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu dalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų vyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu kitoje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos stogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pasipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos!
Sausio 13-osios naktį žuvo 14 laisvės gynėjų, netoli tūkstančio buvo sužeisti, o Parlamento užpuolikai nebepuolė.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 262
„Nepuolam, bet nesitraukiam“ gynybinė nuostata pasiekė savo kulminaciją. Užpuolikų aukomis krito 14 laisvės gynėjų, netoli tūkstančio buvo sužeistų. Agresoriai kažkodėl nušovė į nugarą ir vieną saviškį, užėmė radijo ir televizijos pastatus. Parlamento nebepuolė, sutriko ir tai buvo Lietuvos pergalė.
1991 m. sausio 11–12 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmų viduje spygliuota viela apraizgyti praėjimai ir ventiliacinės angos, o pirmasis aukštas sutvirtintas smėlio maišais bei armatūros tinklais.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 260-261
Inžineriniai įtvirtinimai buvo įrenginėjami trimis etapais. Pirmiausia, dar sausio 11-12 d., rūmų viduje spygliuota viela buvo apraizgyta dalis praėjimų ir ventiliacinių ## Puslapis 261 angų, smėlio maišais ir armatūros tinklais įtvirtintas pagrindinių AT rūmų pirmasis aukštas, užminuoti laiptai į antrą aukštą, pradėtos įrenginėti baldų barikados rūmų viduje.
Pirmosiomis savaitėmis po kruvinosios nakties buvo įrengtos smėlio, akmenų ir gelžbetonio barikados, o gynyba buvo planingai stiprinama.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 262
Trečiasis gynybinių įrengimų etapas prasidėjo jau po sausio 13-osios. Nuo stichinio barikadų statymo pereita prie planingos gynybos sistemos kūrimo, kuriai vadovavo 260 AUKŠČIAUSIOS TARYBOS GYNYBA 1991 m. ir profesionalūs inžinieriai, ir iš sovietinės armijos pasitraukę lietuviai desantininkai karininkai, ir Afganistano karo veteranai, Karininkų kursų instruktoriai. Pirmosiomis savaitėmis po kruvinosios nakties buvo įrengtos smėlio, akmenų ir gelžbetonio barikados vietoje ankstesnių „lengvųjų“ barikadų, atliekami kiti fortifikavimo darbai.
Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai priskiriami trys principai: agresijos fiksavimas, karinė gynyba ir pilietinis nesmurtinis pasipriešinimas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 259
Šimėno dingimas - tai proimperiniy jėgų darbo rezultatas, nes jį om Parlamento gynybos principai Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio, nesmurtinio pasipriešinimo organizavimas. Organizuojant gynybą, informacijos valdymas buvo itin aukšto lygio, pagrįsLietuvos atsikūrimas tas tiek kryptingomis operacijomis, tiek ir eee as ae Ls Ms c „ kap eis ice visuomenės poziciją sugebėjo įtikinti izoliuotis).
Artėjant 1991 m. rugpjūčio Maskvos pučui, Lietuvos kariai jau turėjo pirmąsias uniformas, o Aukščiausiosios Tarybos gynyba buvo geriau organizuota.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 263
k k < de Artėjant 1991 m. rugpjūčio Maskvos pučo įvykiams, Lietuvos kariai jau turėjo pirmąsias uniformas, AT gynėjai met niekas nesiskundė dėl nepriteklių, bet gavo daugiau kovinių ginklų, AT gynyba buvo geriau organizuota. Tačiau jų vis tiek labai trūko, todėl buvo naudemonstravo kantrybę ir išradingumą prieš | dojami ir Antrojo pasaulinio karo laikų ginklai sovietų spaudimą. Galutinis egzaminas dėl Kovo 11-osios apsisprendimo buvo laikomas būtent 1991 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais.
1991 m. sausio 13-osios naktį užpuolimas buvo įvardytas kaip karinė agresija ir svetimos jėgos primestas karo stovis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 262
Galų gale 1991 m. sausio 13-osios naktį užpuolė ginklu. Įvardijome tai kaip karinę agresiją ir karo stovį, kurį mums primetė svetima jėga - ssrs politinė ir karinė vadovybė. Sudarėme savo Laikinąją gynybos vadovybę ir toliau laikydamiesi nesmurtinio pasipriešinimo civilių piliečių apsisprendimu. Jie plikomis rankomis, dainuodami ir melsdamiesi, stojo skersai kelio sovietų užpuolikui.
1991 m. sausio 11–13 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose duota Lietuvos kario savanorio priesaika tapo teisiniu pagrindu piliečiui ginklu ginti valstybę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 265
Lietuvos pasiryžimas ir kovos metodai tapo pavyzdžiu bei „Sausio 11-13 dienomis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose duota Lietuvos kario savanorio priesaika padarė pradžią naujai atsiradusiai karinei organizacijai. Tai buvo teisinis pagrindas Lietuvos piliečiui ginti savo valstybę ginklu. Taip buvo nuspręsta gynybos tarybos posėdyje - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ginklu gins Lietuvos kariai savanoriai. Po šia sąvoka sutilpo visi Aukščiausiosios Tarybos rūmuose buvę gynėjai Krašto apsaugos departamento darbuotojai, pasieniečiai, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos pareigūnai, šauliai ir Lietuvos piliečiai, savanoriais atėję ginti savo valstybės Laisvę ir Nepriklausomybę.“ įkvėpė kovai už savo ateitį ir kitas regiono valstybes, įskaitant pačią Rusiją, taip pat pagreitino Vakarų valstybių apsisprendimą pripažinti į laisvąją bendriją grįžusių valstybių nepriklausomybę.
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji Aukščiausiosios Tarybos gynėjų dalis turėjo aiškesnę užduotį ginti rūmus ir jų išorinį perimetrą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 257
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uzduotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gynėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojančias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu dalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų vyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu kitoje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos stogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pasipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos!
Gynyba buvo grindžiama trimis principais, o politinė vadovybė laikėsi nuostatos nepasiduoti, bet ir neperžengti paskutinės ribos be būtinybės.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 262
Galų gale 1991 m. sausio 13-osios naktį užpuolė ginklu. Įvardijome tai kaip karinę agresiją ir karo stovį, kurį mums primetė svetima jėga - ssrs politinė ir karinė vadovybė. Sudarėme savo Laikinąją gynybos vadovybę ir toliau laikydamiesi nesmurtinio pasipriešinimo civilių piliečių apsisprendimu. Jie plikomis rankomis, dainuodami ir melsdamiesi, stojo skersai kelio sovietų užpuolikui.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 259
Šimėno dingimas - tai proimperiniy jėgų darbo rezultatas, nes jį om Parlamento gynybos principai Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio, nesmurtinio pasipriešinimo organizavimas. Organizuojant gynybą, informacijos valdymas buvo itin aukšto lygio, pagrįsLietuvos atsikūrimas tas tiek kryptingomis operacijomis, tiek ir eee as ae Ls Ms c „ kap eis ice visuomenės poziciją sugebėjo įtikinti izoliuotis).