grupe

Voldemarininkai

4 teiginiai3 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Voldemarininkai šaltinyje veikia kaip ultraradikali politinė grupuotė, prisidėjusi prie opozicinės „ašies“ pasitarimų. 1939 m. kontekste jie kartu su kitomis grupėmis kaltino valdžią ir ragino jėga atsiimti Vilnių.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-003aukstas

Voldemarininkai kartu su Šaulių sąjunga ir jaunaisiais tautininkais kaltino valdžią impotencija ir ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Neutralumo įstatymu besiginantį Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir sovietų nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d., kad Vokietija ir SSRS pasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sfero- mis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai. Abi pusės pripažino Lietuvos interesus Vilniaus regione, tačiau jo sienų nedetalizavo. O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vy- riausybę jėga atsiimti Vilnių.
t-004aukstas

Vokietijos ir Lenkijos karo metu voldemarininkai ragino Lietuvos vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.

Įrodymai (1)
t-001vidutinis

Po Lenkijos ultimatumo ultraradikalieji voldemarininkai dėjosi prie krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų opozicinių pasitarimų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabi- netas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas. Jis atleido S. Lozoraitį, kurio linija pralaimėjo, nors Lietuvos valdžia stengėsi parodyti, kad iš esmės nieko neįvyko. Besąlyginis ulti- matumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.
t-002vidutinis

Priėmus Lenkijos ultimatumą ultraradikalieji voldemarininkai prisidėjo prie A. Smetonos valdymui opozicinių jėgų telkimosi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabi- netas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas. Jis atleido S. Lozoraitį, kurio linija pralaimėjo, nors Lietuvos valdžia stengėsi parodyti, kad iš esmės nieko neįvyko. Besąlyginis ulti- matumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Voldemarininkai rėmė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas