Santrauka
Voldemarininkai šaltinyje veikia kaip ultraradikali politinė grupuotė, prisidėjusi prie opozicinės „ašies“ pasitarimų. 1939 m. kontekste jie kartu su kitomis grupėmis kaltino valdžią ir ragino jėga atsiimti Vilnių.
Pavadinimai šaltiniuose
- voldemarininkai
- ultraradikalieji voldemarininkai
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1938-1939 m.
- datos: 1938; 1939
- amziai: XX
- date_start: 1938
- date_end: 1939
Kas tai
Politinė grupuotė.
Sudėtis ir vaidmuo
- tipas: politinė grupuotė
- laikotarpis: 1938-1939 m.
- nariai:
- susiję žmonės:
- susiję įvykiai:
- susijusios vietos:
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Po Lenkijos ultimatumo ultraradikalieji voldemarininkai dėjosi prie krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų opozicinių pasitarimų. | c-001 | |
| t-006 Voldemarininkai kartu su Šaulių sąjunga ir jaunaisiais tautininkais kaltino valdžią impotencija ir ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. | c-002 | |
| t-007 Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai. | c-003 | |
| t-008 O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Po Lenkijos ultimatumo ultraradikalieji voldemarininkai dėjosi prie krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų opozicinių pasitarimų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabi- netas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas. Jis atleido S. Lozoraitį, kurio linija pralaimėjo, nors Lietuvos valdžia stengėsi parodyti, kad iš esmės nieko neįvyko. Besąlyginis ulti- matumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Voldemarininkai kartu su Šaulių sąjunga ir jaunaisiais tautininkais kaltino valdžią impotencija ir ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Neutralumo įstatymu besiginantį Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir sovietų nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d., kad Vokietija ir SSRS pasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sfero- mis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai. Abi pusės pripažino Lietuvos interesus Vilniaus regione, tačiau jo sienų nedetalizavo. O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vy- riausybę jėga atsiimti Vilnių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Besąlyginis ulti- matumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai. Nuo 1938 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vy- riausybę jėga atsiimti Vilnių. Užpuolusi Lenkiją Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių, žadėdama paramą aviacija, tankais ir artilerija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Artilerija
- Jaunieji tautininkai
- Šaulių sąjunga
- 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas
- Antanas Smetona (Lietuvos prezidentas, XX a.)
- Lietuvių nacionalistų partija
- Lietuvos krikščionių demokratų partija
- Voldemarininkų pučas ir Laikinosios vyriausybės veiklos uždraudimas (1941 m. liepos 23 d. - rugpjūčio 5 d.)
- autoritatyvinis režimas
- Augustinas Voldemaras
- Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
- Petras Kubiliūnas
- Lietuvos atsisakymas žygiuoti į Vilnių Vokietijos ir Lenkijos karo metu (1939 m. rugsėjis)