Po Lenkijos ultimatumo ultraradikalieji voldemarininkai dėjosi prie krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų opozicinių pasitarimų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 179
Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabinetas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas. Jis atleido S. Lozoraitį, kurio linija pralaimėjo, nors Lietuvos valdžia stengėsi parodyti, kad iš esmės nieko neįvyko. Besąlyginis ultimatumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.
Priėmus Lenkijos ultimatumą ultraradikalieji voldemarininkai prisidėjo prie A. Smetonos valdymui opozicinių jėgų telkimosi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 179
Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabinetas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas. Jis atleido S. Lozoraitį, kurio linija pralaimėjo, nors Lietuvos valdžia stengėsi parodyti, kad iš esmės nieko neįvyko. Besąlyginis ultimatumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.
Voldemarininkai kartu su Šaulių sąjunga ir jaunaisiais tautininkais kaltino valdžią impotencija ir ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 183
Neutralumo įstatymu besiginantį Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir sovietų nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d., kad Vokietija ir SSRS pasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sferomis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai. Abi pusės pripažino Lietuvos interesus Vilniaus regione, tačiau jo sienų nedetalizavo. O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.
Vokietijos ir Lenkijos karo metu voldemarininkai ragino Lietuvos vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 183
O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. Užpuolusi Lenkiją Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių, žadėdama paramą aviacija, tankais ir artilerija.